Žiniomis grindžiama visuomenė ir žinių ekonomika Europos Sąjungoje: socialinės technologijos ir nauji iššūkiai viešėjai vadybai
plugins.themes.bootstrap3.article.main6741c82d64069
Santrauka
Publikacijoje nagrinėjama žiniomis grindžiamos visuomenės bei žinių ekonomikos samprata, analizuojamos žinių ekonomikos kūrimo problemos ir perspektyvos Europos Sąjungos plėtros sąlygomis. Daugiausia dėmesio skiriama naujų socialinių technologijų bei viešosios vadybos galimybėms ir perspektyvoms, taip pat vienai kultūrinei, socialinei, ekonominei ir informacinei erdvei Europos Sąjungoje plėtoti, parodant, jog tik vienoje erdvėje sudaromos realios prielaidos pasireikšti įvairaus pobūdžio sinergetiniams efektams, suteikiantiems galimybę inovacijų bei naujų technologinių proveržių priemonėmis užtikrinti dabartinės visuomenės bei jos ekonominės sistemos transformavimą į žiniomis grindžiamą visuomenę bei į kokybiškai naujo lygio ekonomiką, kuriai būtų būdingi žinių ekonomikos požymiai. Pabrėžiama nacionalinių bei regioninių ekonominių sistemų specializacijos ir išskirtinumo svarba.
Ypač pabrėžiami nauji viešosios vadybos principai. Jie tampa labai svarbūs, tobulinant viešąją vadybą žiniomis grindžiamos visuomenės bei žinių ekonomikos kūrimo sąlygomis. Tai – humanistinių prioritetų, harmonijos, kompleksinio ekologizavimo, inovacijų toleravimo ir aktyvinimo principai. Parodyta, kad viešojoje vadyboje, kuriant žiniomis grindžiamą visuomenę, turi būti orientuojamasi į naujų žinių kūrimo, paskleidimo bei aktyvaus naudojimo vertybes, kartu siekiant užtikrinti, kad pati visuomenė taptų kūrybos vertybių puoselėtoja bei kūrybai palankios socialinės, ekonominės bei kultūrinės aplinkos kūrėja.
Ypač pabrėžiami nauji viešosios vadybos principai. Jie tampa labai svarbūs, tobulinant viešąją vadybą žiniomis grindžiamos visuomenės bei žinių ekonomikos kūrimo sąlygomis. Tai – humanistinių prioritetų, harmonijos, kompleksinio ekologizavimo, inovacijų toleravimo ir aktyvinimo principai. Parodyta, kad viešojoje vadyboje, kuriant žiniomis grindžiamą visuomenę, turi būti orientuojamasi į naujų žinių kūrimo, paskleidimo bei aktyvaus naudojimo vertybes, kartu siekiant užtikrinti, kad pati visuomenė taptų kūrybos vertybių puoselėtoja bei kūrybai palankios socialinės, ekonominės bei kultūrinės aplinkos kūrėja.
plugins.themes.bootstrap3.article.details6741c82d6821d
Skyrius
Mokslo straipsnis
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų CC BY-NC-ND 4.0 licencija.