Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos įtaka nacionalinei teisei bei jurisprudencijai, tobulinant žmogaus teisių apsaugą. Konvencijos ir Europos Sąjungos teisės santykis

Santrauka

Remiantis 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija sukurtas mechanizmas iki šiol laikomas efektyviausiu mechanizmu, ginant žmogaus teises tarptautiniu lygiu, 1998 m. Konvencijos sistema pergyveno vienuoliktą Protokolu numatytą reformą – buvo panaikinta Europos Žmogaus Teisių Komisija ir įkurtas, nuolat veikiantis Europos Žmogaus Teisių Teismas. Šiuo metu pradėta kita Konvencijos mechanizmo reforma – Europos Tarybos Žmogaus teisių koordinacinio komiteto (CDDH) parengtas minėtos Konvencijos 14 Protokolo tekstas nustato konkrečias naujos Europos Žmogaus Teisių Teismo reformos kryptis. Šiuo metu liko viena valstybė – Rusijos Federacija (iš 46 valstybių – Konvencijos dalyvių), kuri dar neratifikavo Konvencijos 14 Protokolo.
Šio straipsnio pagrindinis tikslas – aptarti Europos žmogaus teisių konvencijos, kaip tarptautinės regioninės sutarties, ypatybes, jos taikymo pagrindus valstybių vidaus teisėje bei išnagrinėti klausimą, kaip Konvencijos taikymo ir aiškinimo klausimai Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje veikia nacionalinės teisės bei praktikos tobulinimą Konvencijos nuostatų kontekste. Straipsnyje taip pat bus aptariamas santykis tarp Europos žmogaus teisių konvencijos bei Europos Sąjungos teisės, svarstant Europos Sąjungos, kaip tarptautinės organizacijos, galimybes prisijungti prie Europos žmogaus teisių konvencijos pagal naująjį 14 Protokolą.