plugins.themes.bootstrap3.article.main660532c8076c4

Raimundas Moisejevas

Santrauka

Straipsnis susideda iš penkių pagrindinių dalių. Pirmojoje dalyje aptariamas klausimas, ar teisinga sąvoką „predatory pricing“ į lietuvių kalbą versti kaip „grobuoniška kainodara“. Antrojoje dalyje aptariama viena pirmųjų bylų pasaulyje, kurioje įmonė buvo pripažinta naudojusi grobuonišką kainodarą – Standard Oil byla [1]. Trečioji dalis skirta grobuoniškos kainodaros sąvokos apibrėžimui ir šios sąvokos sudėtinių elementų analizei. Šioje dalyje siekiama aptarti esminius grobuoniškos kainodaros elementus, kuriuos būtina nustatyti, siekiant pripažinti, kad įmonė taiko grobuonišką kainodarą. Ketvirtojoje dalyje aptariama įmonės rinkos dalies reikšmė, pripažįstant šią įmonę naudojus grobuonišką kainodarą, taip pat keliamas klausimas, ar tik dominuojančią padėtį užimanti įmonė gali būti pripažinta naudojusi grobuonišką kainodarą. Penktojoje dalyje nurodoma, kad grobuoniškos kainodaros taikymas konkurencijos teisėje yra vertinamas prieštaringai, pateikiami esminiai grobuoniškos kainodaros taikymą pripažįstančių ir nepripažįstančių mokslininkų argumentai.

plugins.themes.bootstrap3.article.details660532c80b335

Skyrius
Mokslo straipsnis