Ūkio subjektų konglomeratinių koncentracijų teisinio reguliavimo ypatumai Europos Bendrijoje

Santrauka

Remiantis ekonomikos ir teisės teoretikais bei praktikais, susijungimai skirstomi į horizontaliuosius, vertikaliuosius ir konglomeratinius. Konglomeratiniai susijungimai yra ūkio subjektų, kurie nėra nei svarbūs ar potencialūs konkurentai tarpusavyje, nei gamintojai, kurie yra ar gali būti vienas kito produkcijos vartotojai, susijungimai. Konglomeratinių susijungimų pasekmės rinkos struktūrai nevienareikšmės, kadangi, žvelgiant iš vartotojų maksimalios naudos pozicijų, tokių susijungimų tikslai ar pasekmės rinkai gali būti pozityvūs arba neutralūs. Įvykus ūkio subjektų konglomeratiniam susijungimui konkurencinės padėties rinkoje iškraipymas atsiranda, kai susijungęs ūkio subjektas taiko galios panaudojimo (perkėlimo) strategiją. Taikydamas galios panaudojimo strategiją ūkio subjektas gali užsiimti prekių susiejimu, prekių grynuoju „surišimu“ arba produktų, techniškai nesuderinamų su konkurentų produktais, gamyba (techninis „surišimas“), grobuoniška kainų politika ir kt. Vertinant konglomeratinius susijungimus būtina nustatyti, ar susijungusi grupė turės tikslą ir galimybę taikyti tam tikrą strategiją ir kokia būtų tokios strategijos įtaka (žala) konkurentams bei vartotojams. Analizuojant koncentracijos pasekmes vertinama galios perkėlimo strategija, turėsianti didelę įtaką (žalą) konkurentų iš rinkos pašalinimui ar jų padėties rinkoje silpninimui bei darysianti žalą vartotojams. Vertinimui pagrįsti būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp galimos veikos ir galimos žalos atsiradimo. Galios panaudojimo pasekmes galima įvertinti tik ilgalaikiu laikotarpiu, todėl konglomeratinių susijungimų įtakos rinkos struktūrai spėjimo laipsnis yra didesnis nei vertikaliųjų ar horizontaliųjų susijungimų atveju.