Lichtenšteino Kunigaikštystės konstitucinė santvarka
plugins.themes.bootstrap3.article.main6a321f86dc77d
Santrauka
Straipsnyje aptariama Lichtenšteino Kunigaikštystės – paskutinės vokiškai kalbančios monarchijos – 1921 m. oktrojavimo būdu priimta ir šiuo metu šalyje galiojanti pagal keitimo procedūros sudėtingumą ,,griežta“ Konstitucija, kuri apibūdinama kaip kompromiso tarp kunigaikščio ir tautos galių paieškos rezultatas, kaip vadinamosios dualizmo koncepcijos pavyzdys, kuriai būdinga aktyvios monarchijos, stiprios politinėmis jėgomis, o kartu ir tiesioginės demokratijos, pasireiškiančios tautos iniciatyvų ir referendumų forma, įtvirtinimas. Daugiausia dėmesio skiriama svarbiausiems pagrindiniame įstatyme įtvirtintiems institutams – žmogaus teisėms ir laisvėms, kunigaikščiui, landtagui, vyriausybei, teismams, jų įgaliojimams bei šių valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų tarpusavio santykiams. Straipsnyje apžvelgiami ir esminiai konstitucinio reguliavimo pokyčiai 2003 m. priėmus Konstitucijos pakeitimus ir papildymus.
plugins.themes.bootstrap3.article.details6a321f86dfacf
Skyrius
Mokslo straipsnis
Nuo 2025 m. žurnalo straipsniai platinami pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.
Ankstesnių metų leidinių autorinės teisės nurodytos straipsnio pilnateksčiame dokumente (pdf).





