Kai kurie civilinių teisių gynimo mechanizmo atspindžiai Lietuvos teisėje XXI amžiuje
plugins.themes.bootstrap3.article.main6750175aa4d8e
Santrauka
Jau penketą metų veikia naujasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK). Taikant šį teisės aktą praktikoje, išryškėjo kai kurie trūkumai. Neišvengta ir kai kurių teisinio reguliavimo spragų. Tai, be abejo, išryškėjo kasdien taikant šį didelės apimties proceso teisės instrumentą. Beje, kai kurios naujojo CPK nuostatos jau laikė ir atitikties nacionalinei Konstitucijai testą. Savaime suprantama, rengiant tokios apimties teisinį tekstą ir nuolat jaučiant laiko trūkumą, nerealu sukurti absoliučiai tobulą teisės aktą. Geriausias priimto teisės akto vertintojas – laikas, fiksuojantis empirinius teisės mokslo atstovų ir praktikuojančių teisininkų pastabas. Praėjus nors ir neilgam laikui, šiandien galime aptarti kai kuriuos naujojo CPK netobulumus, jų šalinimo galimybes bei paprognozuoti galimas civilinio proceso teisės raidos Lietuvoje kryptis.
Civilinio proceso tikslai ir principai yra esminės idėjos, persmelkiančios visas be išimties Civilinio proceso kodekso nuostatas, todėl, siekiant tiksliausiai įvertinti naujojo CPK taikymo patirtį, bandoma nagrinėti būtent civilinio proceso tikslų ir principų pasireiškimo praktinius aspektus.
Civilinio proceso tikslai ir principai yra esminės idėjos, persmelkiančios visas be išimties Civilinio proceso kodekso nuostatas, todėl, siekiant tiksliausiai įvertinti naujojo CPK taikymo patirtį, bandoma nagrinėti būtent civilinio proceso tikslų ir principų pasireiškimo praktinius aspektus.
plugins.themes.bootstrap3.article.details6750175aa8425
Skyrius
Mokslo straipsnis
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų CC BY-NC-ND 4.0 licencija.