Kriminalistikos ir teismo ekspertizės žinių poreikio ir jų taikymo praktikos Lietuvoje vertinimas
plugins.themes.bootstrap3.article.main675010c4be0bb
Santrauka
Tarp svarbių kriminalistikos mokslo tyrimo krypčių yra ne tik nusikalstamų veikų tyrimo ir prevencijos procesų tobulinimas, bet ir kriminalistikos parengtų metodų, priemonių ir rekomendacijų išmanymo bei taikymo lygio vertinimas (taip pat ir „vartotojo“ subjektyviai suvokiamas).
Galime drąsiai teigti, kad kriminalistikos ir teismo ekspertizės žinių ir jų taikymo svarbą nusikaltimų tyrimo ir prevencijos procesams pripažįsta justicijos, teisėsaugos, mokslo, politikos, žiniasklaidos ir kitų sričių atstovai. Bet viena yra a priori pripažinti kriminalistikos ir teismo ekspertizės svarbą, o visai kita – efektyviai taikyti jų metodus ir rekomendacijas savo kasdieniame darbe, kai tai reikalauja papildomų pastangų, laiko, gebėjimų ir išteklių.
Tęsiant 2004 metais baigtos mokslo programos „Nusikalstamumo Lietuvoje dinamika, prognozė, kontrolės kryptys ir šiuolaikinė kriminalistikos koncepcija“ tyrimus buvo nutarta įvertinti kriminalistikos mokslo žinių poreikių ir praktinio panaudojimo lygį. Tokį tyrimą tęsti skatina socialinio gyvenimo pokyčiai ir jų įtaka nusikalstamumo dinamikai ir struktūrai bei teisiniam reglamentavimui. Tyrimas yra tęstinis, straipsnyje pateikiami 2005–2006 metų rezultatai.
Atliekant tyrimą buvo apdorotos 693 anketos su respondentų atsakymais. Respondentai atstovavo ikiteisminio tyrimo (taip pat ir policijos) įstaigoms, prokuratūrai, ekspertinėms įstaigoms, teismams, advokatūrai ir kt. institucijoms
Šiame straipsnyje pateikiami keli kriminalistikos žinių ir jų taikymo lygio Lietuvoje analizės aspektai. Iš atlikto tyrimo rezultatų matyti, kad darbuotojai praktikai, gana gerai vertindami savo turimus praktinius įgūdžius kriminalistikos srityje, taip pat pripažįsta, kad reikia daugiau dėmesio skirti baudžiamųjų, kriminalistikos bei teismo ekspertizės dalykų dėstymui bei kvalifikacijos kėlimui. Kaip neefektyvaus Lietuvos policijos pareigūnų darbo aiškinant nusikaltimus priežastis daugelis respondentų nurodė nepakankamas teises, kriminalistikos ir teismo ekspertizės žinias, problemas taikant kriminalistikos rekomendacijas ir nepanaudotas ekspertinių įstaigų galimybes. Todėl atlikto tyrimo rezultatais būtina remtis keliant teisėsaugos darbuotojų praktikų kvalifikaciją kriminalistikos srityje. Labai svarbu, kad darbuotojai praktikai būtų visapusiškai susipažinę su kriminalistikos bei teismo ekspertizės mokslinių tyrimų rezultatais. Taip pat svarbu skatinti praktikų motyvaciją įgyti šių žinių bei domėtis kriminalistikos ir tesimo ekspertizės mokslų naujienomis ir laimėjimais, kad darbuotojai praktikai ne tik suprastų kvalifikacijos kėlimo svarbą, bet ir skirtų tam laiko.
Mykolo Romerio universiteto kriminalistikos katedros bei Lietuvos kriminalistų draugijos mokslininkai nuolat informuoja teisėsaugos įstaigų darbuotojus apie kriminalistikos naujoves, atliekamus mokslinius tyrimus, stengiasi įtraukti praktikus į tokius tyrimus, kviečia dalyvauti juos mokslinėse konferencijose ir skatina visapusišką mokslininkų ir praktikų bendradarbiavimą.
Galime drąsiai teigti, kad kriminalistikos ir teismo ekspertizės žinių ir jų taikymo svarbą nusikaltimų tyrimo ir prevencijos procesams pripažįsta justicijos, teisėsaugos, mokslo, politikos, žiniasklaidos ir kitų sričių atstovai. Bet viena yra a priori pripažinti kriminalistikos ir teismo ekspertizės svarbą, o visai kita – efektyviai taikyti jų metodus ir rekomendacijas savo kasdieniame darbe, kai tai reikalauja papildomų pastangų, laiko, gebėjimų ir išteklių.
Tęsiant 2004 metais baigtos mokslo programos „Nusikalstamumo Lietuvoje dinamika, prognozė, kontrolės kryptys ir šiuolaikinė kriminalistikos koncepcija“ tyrimus buvo nutarta įvertinti kriminalistikos mokslo žinių poreikių ir praktinio panaudojimo lygį. Tokį tyrimą tęsti skatina socialinio gyvenimo pokyčiai ir jų įtaka nusikalstamumo dinamikai ir struktūrai bei teisiniam reglamentavimui. Tyrimas yra tęstinis, straipsnyje pateikiami 2005–2006 metų rezultatai.
Atliekant tyrimą buvo apdorotos 693 anketos su respondentų atsakymais. Respondentai atstovavo ikiteisminio tyrimo (taip pat ir policijos) įstaigoms, prokuratūrai, ekspertinėms įstaigoms, teismams, advokatūrai ir kt. institucijoms
Šiame straipsnyje pateikiami keli kriminalistikos žinių ir jų taikymo lygio Lietuvoje analizės aspektai. Iš atlikto tyrimo rezultatų matyti, kad darbuotojai praktikai, gana gerai vertindami savo turimus praktinius įgūdžius kriminalistikos srityje, taip pat pripažįsta, kad reikia daugiau dėmesio skirti baudžiamųjų, kriminalistikos bei teismo ekspertizės dalykų dėstymui bei kvalifikacijos kėlimui. Kaip neefektyvaus Lietuvos policijos pareigūnų darbo aiškinant nusikaltimus priežastis daugelis respondentų nurodė nepakankamas teises, kriminalistikos ir teismo ekspertizės žinias, problemas taikant kriminalistikos rekomendacijas ir nepanaudotas ekspertinių įstaigų galimybes. Todėl atlikto tyrimo rezultatais būtina remtis keliant teisėsaugos darbuotojų praktikų kvalifikaciją kriminalistikos srityje. Labai svarbu, kad darbuotojai praktikai būtų visapusiškai susipažinę su kriminalistikos bei teismo ekspertizės mokslinių tyrimų rezultatais. Taip pat svarbu skatinti praktikų motyvaciją įgyti šių žinių bei domėtis kriminalistikos ir tesimo ekspertizės mokslų naujienomis ir laimėjimais, kad darbuotojai praktikai ne tik suprastų kvalifikacijos kėlimo svarbą, bet ir skirtų tam laiko.
Mykolo Romerio universiteto kriminalistikos katedros bei Lietuvos kriminalistų draugijos mokslininkai nuolat informuoja teisėsaugos įstaigų darbuotojus apie kriminalistikos naujoves, atliekamus mokslinius tyrimus, stengiasi įtraukti praktikus į tokius tyrimus, kviečia dalyvauti juos mokslinėse konferencijose ir skatina visapusišką mokslininkų ir praktikų bendradarbiavimą.
plugins.themes.bootstrap3.article.details675010c4c1948
Skyrius
Mokslo straipsnis
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų CC BY-NC-ND 4.0 licencija.