Europos Bendrijos kompetencija reglamentuojant užsienio investicijas: link daugiašalio susitarimo dėl užsienio investicijų apsaugos?

Santrauka

Nors Europos Bendrijų sutartis neįtvirtina sąvokos „užsienio investicijos“, jų ekonominė įtaka ir ryšys su prekyba leidžia ginčyti, kad užsienio investicijos turėtų patekti į EB bendrosios prekybos politikos (BPP) sritį. Deja, ankstyvosios savo praktikos metu propagavęs plečiamą, teleologinį BPP aiškinimą, nuo 1994 m. Europos Teisingumo Teismas (Teismas) linkęs ją aiškinti siaurai, itin kreipdamas dėmesį į Sutarties sistemą bei tekstą. Net du kartus – Nuomonėje 1/94 ir 2/92 – Teismas pareiškė, kad steigimosi laisvė ir paslaugų teikimo laisvė, t.y. kertinės užsienio investicijų teisės sritys, nėra BPP turinio dalis. Teismas taip pat nesutiko, kad gali būti numanoma EB išimtinė kompetencija veikti šiose srityse. Tačiau po 2004 m. Europos Sąjungos plėtros etapo atsirado galimybė nustatyti kitas sritis, kuriose galėtų atsirasti prieštaravimas tarp valstybių narių sudarytų užsienio investicijų sutarčių ir EB sutarties, o tai liudytų, kad EB kompetencija užsienio investicijų srityje gali būti didesnė nei manyta iki šiol. Procesas gali būti įvardytas kaip prekybos teisės ir investicijų teisės konvergencija. Ji skatintų valstybes nares sinchronizuoti savo sutartis dėl užsienio investicijų apsaugos. Šis veiksnys taip pat galėtų paskatinti valstybes nares pagaliau pasirašyti daugiašalį susitarimą dėl užsienio investicijų apsaugos.