Individualios peticijos tarptautinėje teisėje

Santrauka

1945 m. rengiant Jungtinių Tautų Chartiją karą laimėjusių didžiųjų valstybių iniciatyva Jungtinių Tautų Chartijoje atsirado nuostatos, įtvirtinusios pagarbą žmogaus teisėms kaip vieną iš pagrindinių JTO principų. Tokia formuluotė suponavo galimybę rengiant universalius žmogaus teisių dokumentus siekti, kad tokios nuostatos būtų įtrauktos į dokumentų tekstą. Esant tuometinei politinei situacijai tokių nuostatų tekste įtvirtinti nepavyko, tačiau buvo suvokta, kad, įtvirtinus jas, labai palengvėtų individualių teisių gynimo galimybės, panaudojant tarptautinius mechanizmus. 1947 m. Žmogaus teisių komisija, plėtodama uždavinį parengti Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių bei Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktų projektus, svarstė kaip galima būtų parengti ir įtvirtinti tekste galimybę individams teikti individualias peticijas.
Taip pirmą kartą (neįvertinant Globos sistemos ypatumų) praėjus beveik pusei amžiaus įtvirtinta galimybė ginti savo pažeistas teises pasitelkus tarptautinius mechanizmus yra plėtojama toliau, siekiant padidinti tokių mechanizmų skaičių. Šiuo metu yra intensyviai diskutuojama dėl naujos institucijos steigimo ir ieškoma būdų, kaip esamą sistemą padaryti efektyvesne bei sumažinti jau esamų mechanizmų funkcijų dubliavimąsi. Tikimasi, kad galimybė teikti individualias peticijas, ginant ekonomines, socialines ir kultūrines teises, papildytų ir sustiprintų individualių teisių gynybos mechanizmų sistemą.