Teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą Lietuvoje
plugins.themes.bootstrap3.article.main673f6c6aae0d6
Santrauka
Darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. Pagal Europos Bendrijos sutarties 141 str., atlyginimas reiškia įprastą pagrindinį ar minimalų darbo užmokestį arba kitą atlyginimą (tiek grynais pinigais, tiek natūra), kurį darbuotojas tiesiogiai arba netiesiogiai gauna už savo darbą iš darbdavio. Tai darbo užmokestis plačiąja prasme. Lietuvos darbo kodekso 186 str. 2 d. numatytas darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, taigi ir užmokestį už nukrypimus nuo normalių darbo sąlygų, už darbą poilsio ir švenčių dienomis, naktinį ir viršvalandinį darbą ir kt. Teisės į teisingą darbo užmokestį garantavimas yra ypač svarbus darbuotojo gerovei užtikrinti.
Straipsnyje keliami visiems rūpimi klausimai: ar teisiškai nustatytas bazinis, minimalus ir kitoks darbo užmokesčiui apskaičiuoti taikomas dydis yra tinkamas ir ar darbuotojų gaunamas darbo užmokestis yra pakankamas, kad garantuotų darbuotojams ir jų šeimoms normalų gyvenimo lygį.
Problemos aktualumas sudarė prielaidas ir poreikį panagrinėti teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą Lietuvoje pagrindus. Tuo tikslu buvo užsibrėžti šie uždaviniai: išnagrinėti minimalaus darbo užmokesčio nustatymo ypatumus, darbo apmokėjimo dirbant nukrypus nuo normalių darbo sąlygų nustatymo ypatumus bei atsiskaitymo su darbuotoju tvarką ir priimti atitinkamus siūlymus, kaip tobulinti teisinę bazę siekiant, kad darbuotojams teisingai apmokėtų už darbą. Šiame darbe taikyti sisteminės analizės, lyginamasis, dokumentų analizės ir kiti metodai.
Išanalizavusi problematiką, autorė siūlo įvertinti principo „darbo užmokestis garantuoja darbuotojams ir jų šeimoms normalų gyvenimo lygį“ užtikrinimą ir darbo užmokesčio struktūros įtaką ekonominei konkurencijai. Siekiant išvengti šešėlinės ekonomikos, darbo užmokesčio „vokeliuose“ ir kitų mokesčių vengimo būdų, korupcijos kaip neigiamo reiškinio didėjimo būtina nuolat tikslinti MDU ir bazinius dydžius, taikomus valstybiniame sektoriuje.
Straipsnyje keliami visiems rūpimi klausimai: ar teisiškai nustatytas bazinis, minimalus ir kitoks darbo užmokesčiui apskaičiuoti taikomas dydis yra tinkamas ir ar darbuotojų gaunamas darbo užmokestis yra pakankamas, kad garantuotų darbuotojams ir jų šeimoms normalų gyvenimo lygį.
Problemos aktualumas sudarė prielaidas ir poreikį panagrinėti teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą Lietuvoje pagrindus. Tuo tikslu buvo užsibrėžti šie uždaviniai: išnagrinėti minimalaus darbo užmokesčio nustatymo ypatumus, darbo apmokėjimo dirbant nukrypus nuo normalių darbo sąlygų nustatymo ypatumus bei atsiskaitymo su darbuotoju tvarką ir priimti atitinkamus siūlymus, kaip tobulinti teisinę bazę siekiant, kad darbuotojams teisingai apmokėtų už darbą. Šiame darbe taikyti sisteminės analizės, lyginamasis, dokumentų analizės ir kiti metodai.
Išanalizavusi problematiką, autorė siūlo įvertinti principo „darbo užmokestis garantuoja darbuotojams ir jų šeimoms normalų gyvenimo lygį“ užtikrinimą ir darbo užmokesčio struktūros įtaką ekonominei konkurencijai. Siekiant išvengti šešėlinės ekonomikos, darbo užmokesčio „vokeliuose“ ir kitų mokesčių vengimo būdų, korupcijos kaip neigiamo reiškinio didėjimo būtina nuolat tikslinti MDU ir bazinius dydžius, taikomus valstybiniame sektoriuje.
plugins.themes.bootstrap3.article.details673f6c6ab2253
Skyrius
Mokslo straipsnis
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų CC BY-NC-ND 4.0 licencija.
