Raginimas įvykdyti sprendimą

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjama raginimo įvykdyti sprendimą pateikimo skolininkui vykdymo procese teisinis reglamentavimas.
Autorius analizuoja raginimo įvykdyti sprendimą teisinę reikšmę. Skolininkas raginimu įvykdyti sprendimą įspėjamas apie gresiančią priverstinio vykdymo proceso pradžią ir neigiamas to pasekmes. Todėl raginimas įvykdyti sprendimą turi didžiulę prevencinę reikšmę, skatinančią skolininką įvykdyti teismo sprendimą. Autorius nurodo, kad raginimas sukelia svarbias teisines pasekmes ne tik skolininkui, bet ir išieškotojui bei antstoliui. Gavęs raginimą įvykdyti sprendimą skolininkas gali ginti savo teises iki priverstinio vykdymo pradžios (informuoti antstolį apie kliūtis priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso [1] (toliau tekste – CPK) 651 str. 2 d.), skųsti antstolio veiksmus (CPK 510 str.) ir kt., išieškotojas gali pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis (CPK 662 str. 1 d.), iki priverstinio vykdymo pradžios gali raštu nurodyti, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoma pirmiausia). Antstolis, išsiuntęs raginimą, gali reikalauti informacijos apie skolininko turtą, o esant tam tikroms sąlygoms gali ir areštuoti skolininko turtą.
Straipsnyje nagrinėjamos galimybės tobulinti raginimo įvykdyti sprendimą teisinį reglamentavimą, kad būtų išvengta vykdymo proceso šalių teisių pažeidimų. Autorius nurodo, kad reikėtų pakeisti galiojantį CPK 661 straipsnį ir nustatyti, kad raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas tik tais atvejais, kai vykdomi teismo sprendimai dėl turto konfiskavimo ir skubiai vykdytini teismo sprendimai.
Autoriaus nuomone, raginimo įvykdyti sprendimą neįteikimas skolininkui ar netinkamas įteikimas gali būti pagrindas tolesnius vykdymo veiksmus pripažinti neteisėtais, o CPK nustatyti atvejai, kai raginimas skolininkui nesiunčiamas bei reikalavimas skolininkui deklaruoti turtą nepasibaigus raginime nustatytam terminui įvykdyti sprendimą pažeidžia skolininko teises.