##plugins.themes.bootstrap3.article.main##

Genovaitė Babachinaitė

Santrauka

Straipsnyje aptariama kriminologinė smurtinio nusikalstamumo samprata bei analizuojami šiuolaikiniai smurtinio nusikalstamumo rodikliai Lietuvoje.Analizuojama smurto raiška visuomenėje ir valstybėje vykstant socialiniams procesams ir kaip jie identifikuojami galiojančiame Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse. Smurtas asmeniui daugelyje šio kodekso straipsnių yra nusikaltimo padarymo būdo sudedamoji dalis. Todėl pateikdama smurtinio nusikalstamumo sampratą autorė nurodo du pagrindinius privalomus smurtinių nusikaltimų kriminologinio apibrėžimo elementus: 1) smurtas kaip veikimo būdas ir 2) specifiniai šio smurto padariniai yra tikslas, kurio siekiama. Taip pat aptariami smurtinio nusikalstamumo sampratos ypatumai, pateikiami Lietuvos ir kaimyninių šalių kriminologų.Straipsnyje taip pat nagrinėjama visuotinai smurtiniam nusikalstamumui priskiriamų nusikaltimų – nužudymų, sunkių sveikatos sutrikdymų bei išžaginimų – šiuolaikinė raiška ir raida Lietuvoje. Bendroje registruoto nusikalstamumo struktūroje šie nusikaltimai sudaro apie 1,5 proc. Smurtinių nusikaltimų struktūroje šiuo metu maždaug trečdalį sudaro nužudymai, sunkūs sveikatos sutrikdymai – apie 40 proc., o išžaginimai – apie 25 proc. Nužudymų registruotas skaičius Lietuvoje nuo 1994 m. iki 2006 m. sumažėjo daugiau kaip 40 proc.; sunkių sveikatos sutrikdymų – 12 proc. o išžaginimų skaičius nuo 1994 m. iki baudžiamųjų įstatymų reformos buvo stabilus, tačiau įvykdžius reformą dvigubai padidėjęs išžaginimų skaičius 2003–2006 m. laikotarpiu taip pat išliko stabilus.

##plugins.themes.bootstrap3.article.details##

Skyrius
Mokslo straipsnis