Nukrypimai nuo įsipareigojimų pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją nepaprastosios padėties atveju

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjamos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau tekste – EŽTK) nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo įsipareigojimų. Straipsnio pradžioje aptariami remiantis EŽTK galimi teisių apribojimai. Tai valstybių daromos išlygos dėl tam tikros EŽTK nuostatos, galimybė pasiremti apribojimų punktu, esančiu EŽTK 8-11 straipsniuose, bei galimybė pasinaudoti 15 straipsnyje esančiu nukrypimo punktu. Antrojoje straipsnio dalyje atskleidžiama, kaip atsiranda nepaprastoji padėtis, išdėstoma, kas yra nepaprastoji padėtis. Gana detaliai aptariamos sąlygos, būtinos teisėtam nukrypimui atsirasti remiantis EŽTK 15 straipsniu. Sąlygos yra tokios: turi būti karas ar kita nepaprastoji padėtis, kelianti grėsmę tautos gyvavimui; nukrypti galima ne daugiau, nei būtina dėl susidariusios padėties (proporcingumo aspektas); priemonės, kurių imamasi, neturi prieštarauti kitiems valstybės įsipareigojimams pagal tarptautinę teisę (suderinamumo principas); negalima nukrypti nuo 15 straipsnio 2 dalyje išvardytų nenukrypstamų teisių; apie nukrypimus, laikantis 15 straipsnio 3 dalies reikalavimų, būtina informuoti ET Generalinį Sekretorių (procedūriniai reikalavimai). Šios dalies pabaigoje aptariami EŽTK 17 ir 18 straipsniai, kuriuos dera suvokti, norint teisingai taikyti 15 straipsnį. Straipsnio pabaigoje pateikiamos darbą apibendrinančios išvados bei pasiūlymai.