Dviguba pilietybė: pasiūlymo papildyti Konstitucijos 32 straipsnį analizė

Santrauka

Straipsnyje atskleidžiama Konstitucijos 12 straipsnio nuostatos „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“ konstitucinė samprata. Taikant sisteminį ir teleologinį teisės aiškinimo metodą parodoma, jog minėta konstitucinė nuostata reiškia, kad įstatymo nustatyti atvejai, kai Lietuvos Respublikos pilietis tuo pat metu yra ir kitos valstybės pilietis, gali būti tik labai reti (atskiri), kad dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti – išimtiniai, kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys. Reguliuojant pilietybės santykius nuo pat Lietuvos valstybės atkūrimo 1918 metais buvo laikomasi nuostatos, jog Lietuvos pilietis paprastai tuo pat metu negali būti ir kitos valstybės pilietis, kad turėti dvigubą pilietybę galima tik atskirais įstatyme nustatytais atvejais. 1990 metais atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę taip pat laikomasi nuostatos, jog turėti dvigubą pilietybę galima tik įstatymo numatytais atskirais atvejais. Pilietybės reguliavimo įstatymais raida rodo, kad priėmus Konstituciją įstatymų leidėjas laipsniškai plėtė asmenų, tuo pat metu galinčių būti ir Lietuvos Respublikos, ir kitos valstybės piliečiais, sąrašą. 2006 metais, kai kilo ginčas dėl kai kurių Pilietybės įstatymo nuostatų atitikties Konstitucijai, šiuo įstatymu buvo nustatyta, kad absoliuti dauguma Lietuvos Respublikos piliečių, neatsižvelgiant į tai, kur jie gyvena – Lietuvoje ar kurioje nors kitoje valstybėje, tuo pat metu galėjo būti ir kitos valstybės piliečiai. Ieškant būdų, kaip nerengiant referendumo tikslinti Konstituciją taip, kad dvigubos pilietybės atvejai nebūtų ypač reti – išimtiniai, buvo pateiktas pasiūlymas papildyti Konstitucijos 32 straipsnį nuostata, kad Lietuvos pilietybės prieš savo valią negali netekti gimdamas ją įgijęs asmuo. Siūloma nauja Konstitucijos nuostata konkuruotų su ta, kuri yra įtvirtinta Konstitucijos 12 straipsnyje. Konstitucijos 12 straipsnio nuostatos gali būti keičiamos tik referendumu, todėl straipsnyje parodoma, kad Seimas negali papildyti Konstitucijos 32 straipsnio kaip siūloma – negali jame nustatyti taisyklės, konkuruojančios su įtvirtinta Konstitucijos 12 straipsnyje.