Lietuvos Respublikos prezidento statuso ir įgaliojimų tobulinimo galimybės parlamentinėje valdymo formoje

Santrauka

Straipsnyje keliama idėja, kad neigiamas tendencijas Lietuvos valstybės valdžių santykiuose lemia netinkama parlamentinei respublikai konstitucinė valdžių padalijimo struktūra. Straipsnyje remiamasi Giovani Sartori atliktų įvairių pasaulio šalių politinių sistemų analize ir iš jos išplaukiančiomis kritinėmis išvadomis, aptariami Lietuvos politinės demokratijos ypatumai, taip pat valdžių krizių ir vykdomosios valdžios neefektyvaus veikimo priežastys. Straipsnyje siekiama parodyti, dėl kokių priežasčių prezidentinė valstybės valdymo forma sukuria konfliktinius valdžių santykius, o taip pat aptariama, kokios priežastys lemia neefektyvią parlamentinę valdžios sąrangą. Straipsnyje konkrečiai aptariami prezidentinei valdžios sąrangai būdingi prieštaravimai ir valdžių konfliktai, karts nuo karto kylantys Lietuvos valstybės raidoje. Taip pat pažymima, kad dėl netinkamai sureguliuotų parlamento ir prezidento institucijos santykių parlamentinės daugumos vyriausybės Lietuvoje negali veikti efektyviai, bei pasitaiko atvejų, kai apskritai neįmanoma suformuoti parlamento daugumos vyriausybės. Straipsnyje prieinama prie išvados, kad parlamentinėje valstybės valdymo sistemoje įtvirtinus realiai veikiančią prezidento, kaip politinio ir teisinio rezervo funkciją, parlamentinę politinę demokratiją įmanoma padaryti veiksmingesnę.