Kai kurie daiktinės ir prievolinės teisės santykio probleminiai aspektai

Santrauka

Straipsnyje aptariami kai kurie probleminiai daiktinės ir prievolinės teisės santykio aspektai, taip pat siekiama paanalizuoti civilinės teisės mokslo specialistų dar nenagrinėtas arba mažai nagrinėtas daiktinės ir prievolinės teisės santykio, jų tarpusavio sąveikos ir tos sąveikos padarinių problemas. Įžvalgoje taip pat stengiamasi pabrėžti būtinumą skirti daiktines nuo prievolinių teisių tiek praktikoje, tiek ir teorijoje, pateikiant kai kurias šių civilinės teisės pošakių atribojimo gaires. Pirmoje straipsnio dalyje į daiktinę teisę siekiama pažvelgti prievolinės teisės kategorijomis, mėginama pagrįsti, jog daiktinis teisinis santykis realizuojasi veikiamas prievolinės teisės. Antrojoje straipsnio dalyje išskiriamos pagrindinės daiktinės ir prievolinės teisės tarpusavio sąveikos formos. Trečiojoje dalyje atskleidžiama, jog prievolinė teisė ne visuomet tarnauja kaip daiktinės teisės apyvartos užtikrinimo garantas, o priešingai, tam tikrais atvejais (įkeitimo, daikto sulaikymo ir kt.), daiktinės teisės padeda funkcionuoti prievolinėms. Ketvirtoji straipsnio dalis skirta aptarti daiktinės ir prievolinės teisės suartėjimo atvejus bei iš to atsirandančias pasekmes, darant išvadą, jog praktikoje reikėtų siekti atriboti daiktines teises nuo prievolinių teisių. Penktojoje straipsnio dalyje analizuojamas praktinis daiktinės ir prievolinės teisės atribojimo pavyzdys, pateikiamos gairės, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, visuomeninius santykius kvalifikuojant kaip daiktinius ar prievolinius.