##plugins.themes.bootstrap3.article.main##

Gediminas Mesonis

Santrauka

Konstitucija kiekvienos valstybės teisės sistemoje yra išskirtinis dokumentas, išskirtinis teisės aktas. Šį išskirtinumą rodo daugelis aspektų. Konstitucija yra aukščiausios juridinės galios aktas. Jis nustato visos teisės sistemos hierarchinį apibrėžtumą. Konstitucijos bruožas – tai, kad ji yra vientisas teisės aktas, taip pat lemia jos sampratos turinio specifiką. Taigi šiame straipsnyje analizuojamas konstitucijos vientisumo, jos normų sistemiškumo bruožo turinys bei šio požymio įtaka interpretacijos procesui. Konstitucijos vientisumo požymis yra mūsų konstitucijoje expressis verbis forma įtvirtinta teisinė realybė. Tad šio teisės akto suvokimas ne kaip sisteminio jau yra negalimas. Pavienė konstitucijos norma (expressis verbis raiškoje) retai gali būti suvokiama vienareikšmiškai. Konstitucijos vientisumas reikalauja, jog siekiant neiškreipti atskirose normose įtvirtintų vertybių turinio kiekvieną konstitucinę normą būtina suvokti kaip integralią visų konstitucijos normų sistemos dalį. Tuomet suvokiant konstituciją, net atskiras jos nuostatas, expressis verbis „metodas“ tampa nepakankamas, visų normų sisteminis ryšys sukuria naują teisinę realybę – konstitucijos dvasią.

##plugins.themes.bootstrap3.article.details##

Skyrius
Mokslo straipsnis