Baudžiamojo proceso vystymosi tendencijos po 2003 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso įsigaliojimo

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso parengimo ir priėmimo kai kurie teoriniai bei praktiniai aspektai taip pat baudžiamojo proceso vystymosi tendencijos po 2003 m. gegužės 1 d. Nustatoma, kad per 4 metus atlikta 13 BPK pakeitimų ir papildymų blokų dėl kurių pakito beveik pusė Kodekso. Pabrėžiama, kad ypatingai smulkmeniškai ir preciziškai buvo keičiamos teisminių stadijų procedūros. Apibendrinant baudžiamojo proceso teisinio reglamentavimo pastarųjų ketverių metų pokyčius teigiama, kad iš esmės vis dėlto delsiama reformuoti ikiteisminį etapą. Autorius nurodo svarbiausius spręstinus procesinio reglamentavimo aspektus: baudžiamojo proceso subjektų procesinių funkcijų išgryninimą (ypač tyrėjo, jo vadovo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo) ir atsakingą bei optimalų sąsajumą; įrodymų ir įrodinėjimo institutų detalesnį reguliavimą; proceso dalyvių teisinės padėties tobulinimą; BPK visos bendrosios dalies ir ikiteisminio etapo naują reglamentavimą; nors minimalų visuomenės atstovų pritraukimą dalyvauti baudžiamajame procese.