Įrodymų naštos perkėlimo samprata ir mechanizmas diskriminavimo darbe bylose

Santrauka

Lygiateisiškumo principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau LRDK) 2 str. 1 d. 4 p., deja, išlieka teisine abstrakcija, kadangi deklaruojama darbuotojų teisė į lygybę, nepaisant aplinkybių, nesusijusių su darbuotojo dalykinėmis savybėmis, nėra visavertiškai įgyvendinama praktikoje. Viena sunkiausių užduočių, kurią reikia įveikti diskriminavimo aukoms, yra įrodyti diskriminavimo faktą. Europos Bendrijos direktyvos reikalauja iš valstybių narių, kad būtų įtvirtintos specifinės taisyklės dėl įrodymų naštos perkėlimo atsakovui diskriminavimo bylose. Taip siekiama efektyvaus direktyvų įgyvendinimo. Straipsnyje pateikiama įrodymų naštos perkėlimo atsakovui diskriminavimo bylose samprata, analizuojama, kokias prima facie aplinkybes turi nurodyti ieškovas, kad pradėtų veikti įrodymų naštos perkėlimo atsakovui mechanizmas, pateikiami įrodymų naštos perkėlimo atsakovui mechanizmo praktinio taikymo probleminiai aspektai, nacionalinių teismų praktika diskriminavimo bylose perkeliant įrodymų naštą atsakovui, ieškovui nurodžius prima facie aplinkybes.