Lietuvos darbo teisės modernizavimo perspektyvos

Santrauka

Straipsnyje siekiama ištirti nacionalinės darbo teisės tobulinimo poreikį ir galimybes. Autorius pirmiausia atskleidžia, kokios pastarųjų dešimtmečių darbo teisės permainos, įvyko tiek ekonominiuose, tiek ir socialiniuose visuomeniniuose santykiuose ir kaip jie veikė darbo santykių teisinį reguliavimą. Autorius svarsto, kokiais kriterijais remiantis darbo teisę reikėtų laikyti modernia, kada atsiranda būtinybė ją modernizuoti ir keisti. Straipsnyje daroma išvada, kad dėl savo glaudaus ryšio su socialine politika ir būtinybės suderinti nuolat priešingus socialinių grupių interesus darbo teisės modernumą reikia vertinti analizuojant ne pačios socialinės politikos atitiktį šiandieniniams iššūkiams, o darbo santykių teisinio reguliavimo kokybę. Tam autorius išskiria tris pagrindinius kriterijus – kiek darbo santykių teisinis reguliavimas išreiškia socialinį politinį kompromisą, kiek jis atitinka vykusius ir vykstančius visuomeninio ir ekonominio gyvenimo bei darbo aplinkos pokyčius bei kiek darbo teisės normos veiksmingai praktiškai įgyvendinamos. Nagrinėdamas Lietuvos darbo teisės normas pagal kiekvieną iš šių kriterijų autorius pateikia savo nuomonę dėl nacionalinės darbo teisės modernizavimo reikalingumo ir galimybių, pagrįsdamas ją pavyzdžiais. Atskleisdamas nemažai nacionalinės darbo teisės normų nesuderinamumo, painumo, spragų ir vykdymo problemų, autorius daro išvadą, kad nepaisant socialinės politikos pokyčių darbo teisė toliau turi būti tobulinama teisinio reguliavimo tikslumo, atitikties pasikeitusioms darbo sąlygoms, teisinio tikrumo ir efektyvumo linkme.