Argentinos konstitucijos ypatumai

Santrauka

Argentinos konstitucija priskiriama senosios kartos konstitucijoms ir yra ilgiausiai pasaulyje galiojančių konstitucijų ketvertuke (po JAV, Belgijos ir Norvegijos konstitucijų). Ji buvo priimta 1853 m. gegužės 1 d. ir su vėlesniais pakeitimais, atliktais 1860, 1866, 1898, 1957 ir 1994 m., galioja iki šiol. Pakankamai stabili konstitucija ir nuolat besikeičianti šalies politinė ir socialinė ekonominė padėtis (ekonomikos pakilimas arba valstybės bankroto grėsmė, santykinai rami politinė padėtis arba kariniai perversmai ir karinė diktatūra, trukusi apie pusę dvidešimtojo šimtmečio) – gana retas derinys konstitucinėje teisėje. Šiuo požiūriu galima būtų teigti, kad Argentinos konstitucijos kūrėjams pavyko rasti universalias valstybės sutvarkymo teisinio reglamentavimo priemones ir liberalias konstitucijos interpretavimo galimybes, padėjusias išsaugoti konstituciją nedemokratinio režimo sąlygomis, pritaikyti ją prie konkrečių politinių aplinkybių ir vadovaujantis joje įtvirtintomis demokratinėmis nuostatomis de facto legitimuoti tautos nerinktas politinės valdžios institucijas.