Lietuvos Tarybos institucionalizavimas paskelbus nepriklausomybę

Santrauka

Straipsnyje aptariamos Lietuvos Tarybos, paskelbusios 1918 m. Lietuvos nepriklausomybę, priemonės, skirtos tai nepriklausomybei įgyvendinti – jos institucionalizavimasis siekiant iš vokiečių okupacinės administracijos perimti valstybinę valdžią. Vilniaus konferencijos 1917 m. rugsėjo 21 d. suformuota visuomeninio politinio pobūdžio Lietuvos Taryba, veikdama kaip Lietuvos visuomenei atstovaujanti institucija, Konferencijos pavedimu turėjo parengti sąlygas valstybei atkurti. Tuo tarpu okupacinė vokiečių administracija Tarybą laikė jų pačių sankcionuota pagalbine patariamąja okupacinės administracijos institucija, kurią tikėjosi panaudoti savo interesams. 1917–1918 m. sandūroje Tarybos vykdyta Lietuvos nepriklausomybės skelbimo akcija buvo reikšminga ne tik lietuviams. Ji domino taip pat ir vokiečius, bet tik kaip lietuvių tautos valios nutraukti buvusius politinius ryšius su Rusija išraiška, kuria jie tikėjosi tuo metu vykusiose Bresto taikos derybose pridengti ekspansinius savo tikslus. Todėl Tarybos pastangos paskelbti nepriklausomybę, perimant iš okupacinės vokiečių administracijos valstybės valdžią, neįėjo į okupantų planus ir iškart susidūrė su jų pasipriešinimu. Straipsnyje parodomos Tarybos pastangos pabrėžti savo tapsmą valstybės institucija bei joje ir prie jos steigti jai atrodžiusias reikalingas organizacines institucijas.