Tyčinės ir neatsargios kaltės atribojimas nusikaltimuose žmogaus gyvybei ir sveikatai

Santrauka

Straipsnyje analizuojamos kaltės formos, pasitaikančios nusikaltimuose žmogaus gyvybei ir sveikatai, bei nagrinėjamos dažniausiai pasitaikančios šios kategorijos nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal subjektyviuosius požymius problemos. Kadangi nusikaltimų žmogaus gyvybei ar sveikatai subjektyviuosius požymius, o būtent – kaltės formą ar rūšį, kai kuriais atvejais nustatyti daug sunkiau negu objektyviuosius, kvalifikuojat šios kategorijos nusikalstamas veikas pirmiausia reikia žinoti, kuo viena kaltės forma ar rūšis skiriasi nuo kitos.
Kaltės formos viena nuo kitos skiriasi savo valiniu ir intelektiniu turiniu, todėl straipsnyje išsamiai aptariamos tyčios ir neatsargumo rūšys nusikaltimuose žmogaus gyvybei ir sveikatai bei pateikiami jų atribojimo kriterijai.
Analizuojant tiesioginę ir netiesioginę tyčią bei jų atribojimo problemas straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama asmens pavojingų padarinių neišvengiamumo suvokimui. Taip pat keliamas klausimas, ar esant netiesioginei tyčiai asmuo gali nenorėti kilsiančių pavojingų padarinių, jeigu suvokia, kad gali atimti kitam žmogui gyvybę ar sutrikdyti sveikatą. Kalbant apie tyčios ir neatsargumo atribojimą straipsnyje pabrėžiama, kad daugiausia problemų kyla atribojant tyčią ir nusikalstamą nerūpestingumą, todėl šis klausimas plačiai analizuojamas pateikiant teismų praktikoje dažniausiai pasitaikančius nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai pagal subjektyviuosius požymius kvalifikavimo atvejus.