Europos Sąjungos valstybių narių tarpusavio ginčai ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcija
plugins.themes.bootstrap3.article.main673f7247de179
Santrauka
Straipsnyje siekiama atsakyti į klausimą, ar Europos Sąjungos Teisingumo Teismas turi išimtinę jurisdikciją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 344 straipsnį spręsti valstybių narių tarpusavio ginčus, kurie paremti tarptautinės sutarties, kurios šalis yra ir Europos Sąjunga, nuostatomis. Ši problema ypač aktuali, jei tokia tarptautinė sutartis numato savarankiškas ginčų sprendimo institucijas. Pagal nusistovėjusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, Europos Sąjungos sudarytos tarptautinės sutartys yra integrali Europos Sąjungos teisės dalis. Iš šios nuostatos aiškėja, kad, siekiant užtikrinti vienodą Europos Sąjungos teisės aiškinimą ir taikymą visoje Europos Sąjungos erdvėje, išimtiniai įgaliojimai aiškinti tokių tarptautinių sutarčių nuostatas turėtų būti suteikti Europos Sąjungos Teisingumo Teismui. Tačiau kyla klausimas, ar tokia plati Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcija būtų suderinama su valstybių teise laisvai pasirinkti ginčų sprendimo priemones bei ar nebūtų pernelyg apribota tarptautinių teismų jurisdikcija.
plugins.themes.bootstrap3.article.details673f7247e400d
Skyrius
Mokslo straipsnis
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų CC BY-NC-ND 4.0 licencija.