Sutartinės atsakomybės kvalifikavimas ir prarastos galimybės piniginė vertė kaip nuostolių forma
plugins.themes.bootstrap3.article.main673f599b0fe23
Santrauka
Straipsnyje analizuojama, kokiais atvejais priteistina prarastos galimybės piniginė vertė ikisutartinės atsakomybės bylose. Pirmoje straipsnio dalyje aptariama ikisutartinių santykių samprata. Nors Civiliniame kodekse nustatyta, kad sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (ofertą) ir priimant pasiūlymą (akceptą), tačiau dažniausiai šalys dėl sutarties sudarymo derasi. Derybų metu tarp šalių susiklostę santykiai vadinami ikisutartiniais. Ikisutartinių santykių fazė prasideda, kai šalys užmezga tarpusavio ryšį turint tikslą sudaryti sutartį, ir baigiasi, kai pasiūlymas atmetamas ar pasirašoma sutartis.
Antroje straipsnio dalyje pristatoma culpa in contrahendo doktrinos genezė. R. Ihering, jis laikomas ikisutartinės civilinės atsakomybės pradininku, suformulavo ir pagrindė šią doktriną. Tik nedaugelio šalių civilinė teisė tiesiogiai teisės aktuose įtvirtina culpa in contrahendo doktriną, bet teismų praktikoje ji yra taikoma labai plačiai. Kita vertus, bendrosios teisės šalyse minėta doktrina nepripažįstama. Culpa in contrahendo numato tik negatyvių nuostolių atlyginimą, kurie iš esmės būdingi deliktinei atsakomybei.
Trečioje straipsnio dalyje remiantis Lietuvos ir užsienio doktrina ir teismų praktika analizuojama ikisutartinės civilinės atsakomybės prigimtis. Kadangi kodeksas nenumato, kokia civilinės atsakomybės rūšis – sutartinė ar deliktinė – taikoma, pažeidus tarp šalių sudarytą preliminarią sutartį, svarbu teisingai kvalifikuoti civilinės atsakomybės rūšį, kadangi sutartinė ir deliktinė atsakomybė gina skirtingus interesus, taigi ir numato nevienodas priteistinų nuostolių rūšis bei nuostolių apskaičiavimo principus.
Ketvirtoje straipsnio dalyje analizuojama, kokiais atvejais prarastos galimybės piniginė vertė priteisiama ikisutartinės atsakomybės bylose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje bei lyginama su UNIDROI T Tarptautinių komercinių sutarčių principų komentare pateiktais pavyzdžiais. Nors prarastos galimybės nuostoliai priklauso pasitikėjimo nuostolių (angl. reliance damages) institutui priteistinais deliktinės atsakomybės atvejais, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos analizė rodo, kad šie nuostoliai bylose kvestionuojami nepaisant atsakomybės prigimties.
Antroje straipsnio dalyje pristatoma culpa in contrahendo doktrinos genezė. R. Ihering, jis laikomas ikisutartinės civilinės atsakomybės pradininku, suformulavo ir pagrindė šią doktriną. Tik nedaugelio šalių civilinė teisė tiesiogiai teisės aktuose įtvirtina culpa in contrahendo doktriną, bet teismų praktikoje ji yra taikoma labai plačiai. Kita vertus, bendrosios teisės šalyse minėta doktrina nepripažįstama. Culpa in contrahendo numato tik negatyvių nuostolių atlyginimą, kurie iš esmės būdingi deliktinei atsakomybei.
Trečioje straipsnio dalyje remiantis Lietuvos ir užsienio doktrina ir teismų praktika analizuojama ikisutartinės civilinės atsakomybės prigimtis. Kadangi kodeksas nenumato, kokia civilinės atsakomybės rūšis – sutartinė ar deliktinė – taikoma, pažeidus tarp šalių sudarytą preliminarią sutartį, svarbu teisingai kvalifikuoti civilinės atsakomybės rūšį, kadangi sutartinė ir deliktinė atsakomybė gina skirtingus interesus, taigi ir numato nevienodas priteistinų nuostolių rūšis bei nuostolių apskaičiavimo principus.
Ketvirtoje straipsnio dalyje analizuojama, kokiais atvejais prarastos galimybės piniginė vertė priteisiama ikisutartinės atsakomybės bylose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje bei lyginama su UNIDROI T Tarptautinių komercinių sutarčių principų komentare pateiktais pavyzdžiais. Nors prarastos galimybės nuostoliai priklauso pasitikėjimo nuostolių (angl. reliance damages) institutui priteistinais deliktinės atsakomybės atvejais, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos analizė rodo, kad šie nuostoliai bylose kvestionuojami nepaisant atsakomybės prigimties.
plugins.themes.bootstrap3.article.details673f599b138af
Skyrius
Mokslo straipsnis
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų CC BY-NC-ND 4.0 licencija.
