plugins.themes.bootstrap3.article.main6768200ee3488

Egidijus Kūris

Santrauka

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas kai kuriuose 2006–2007 m. aktuose yra suformulavęs oficialią konstitucinę teismo precedento doktriną, pagal kurią teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; teismų precedentai yra teisės šaltiniai; jų privalomumas yra ir vertikalus, ir horizontalus.
Straipsnyje pristatoma Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluota teismo precedento doktrina ir kontrargumentuojama kai kuriems įsigalėjusiems teisinio mąstymo stereotipams, kuriems ši doktrina prieštarauja ir kuriuos, tikėtina, laipsniškai padės įveikti, būtent, kad: pozityvioji teisė, ypač postmodernioje visuomenėje, yra iš esmės tikslingo, kryptingo teisėkūros proceso rezultatas ir kad teisėkūros subjektai turi turėti demokratinį legitimumą mažoritarine šios sąvokos prasme (kurio stokoja nerenkami teismai); „tikroji“ pozityvioji teisė yra būtent tokia, kokią ją suvokė atitinkamas teisėkūros subjektas; teismo precedentas kaip teisės šaltinis nebūdingas Lietuvos teisės tradicijai. Argumentuojama, jog precedentas, kaip teisės šaltinis, ne konkuruoja su įstatymu ir jį pakeičia, o su juo koegzistuoja ir jį papildo. Parodoma, kaip oficiali konstitucinė teismo precedento doktrina buvo toliau plėtojama (palyginti su „pirminiu“ jos variantu) ir kaip ji gali būti plėtojama ateityje.

plugins.themes.bootstrap3.article.details6768200ee704d

Skyrius
Mokslo straipsnis