plugins.themes.bootstrap3.article.main673f66e87959e

Ramūnas Birštonas

Santrauka

Straipsnyje analizuojamas klausimas, ar susijungimas gali būti laikomas vienu iš šiuo metu taikomų Lietuvos civilinėje teisėje nuosavybės teisės įgijimo ir praradimo pagrindų. Šis pagrindas buvo skiriamas jau romėnų teisėje ir yra taikomas kitose Europos valstybėse, tačiau jis nėra minimas nei Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ar kituose civiliniuose įstatymuose, nei teismų sprendimuose, nei Lietuvos teisės doktrinoje. Apsiribojant lingvistiniu aiškinimo metodu galima būtų daryti išvadą, kad Lietuvoje susijungimas kaip nuosavybės teisės įgijimo bei praradimo pagrindas nėra taikomas. Tačiau nuodugnesnė civilinių įstatymų analizė leidžia daryti priešingą išvadą. Straipsnyje analizuojama susijungimo samprata ir taikymo tikslai, taip pat kitų Europos valstybių patirtis bei Bendrosios pagrindų sistemos projektas (DCFR). Taip pat atliekama Lietuvos civilinių įstatymų ir teismų praktikos analizė, kuri atskleidžia, jog susijungimas yra ir reglamentuojamas pozityviojoje teisėje, ir taikomas praktikoje, be to, reguliavimas yra kai kuriais atžvilgiais perteklinis ir nesuderintas.

plugins.themes.bootstrap3.article.details673f66e87ccab

Skyrius
Mokslo straipsnis