Freedom of Speech and Its Limits During Two Decades of Independence

Santrauka

Straipsnyje analizuojami per paskutinius du dešimtmečius suformuluoti konstitucinės saviraiškos laisvės apsaugos ir šios teisės ribojimo ypatumai konstitucinėje jurisprudencijoje, ordinarinėje teisėje, Lietuvos bendrųjų teismų sprendimuose. Daroma išvada, kad Lietuvos žiniasklaidos teisės sparčiai konverguoja bendros europinės žodžio laisvės apsaugos ir jos ribų standarto link. Pateikiami Lietuvos bendrųjų tesimų sprendimų precedentai ir jų argumentacijos analogija Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau ‒ EŽTT) jurisprudencijai. Aptariama saviraiškos laisvės ir kitų konstitucinių teisų kolizijų sprendimai ikiteisminėse institucijose – Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje, Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijoje. Daroma prielaida, kad saviraiškos laisvės ir kitų konstitucinių teisių kolizijų sprendimai tiek ikiteisminio nagrinėjimo institucijose, tiek Lietuvos bendrųjų teismų sprendimuose su nedidelėmis išimtimis ir išlygomis atitinka bendrąjį Europos žmogaus teisių apsaugos standartą, įtvirtintą Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau ‒ Konvencija). Saviraiškos laisvės gynimo ir ribojimo bylose Lietuvos bendrųjų teismų argumentacijoje naudojami privataus ir viešojo asmens, nuomonės ir faktų atskyrimo, politinių debatų ypatingos apsaugos, žurnalistinio sąžiningumo laikantis žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso, viešojo intereso nustatymo informuoti visuomenę apie svarbius demokratinei valstybei įvykius ir procesus testai yra analogiški naudojamiems EŽTT jurisprudencijoje. Straipsnyje pateikiama analizė, kaip žodžio laisvės ribojimai kito Lietuvos ordinarinėje – civilinėje, baudžiamojoje ir administracinėje, teisėje, kaip ordinarinė teisė buvo veikiama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau ‒ KT) jurisprudencijos. Apžvelgiama teisinė diskusija dėl saviraiškos laisvės ribojimo baudžiamosios teisės priemonėmis dekriminalizavimo problematika.