plugins.themes.bootstrap3.article.main66239b2b25555

Andrejus Novikovas

Santrauka

Straipsnyje keliamas tikslas – išanalizuoti metrologijos teisinio reguliavimo ypatumus bei kylančias problemas šioje srityje. Straipsnį sudaro dvi dalys. Pirmoje straipsnio dalyje analizuojama metrologijos samprata, atskleidžiamas fundamentalios bei teisinės metrologijos santykis, nurodomi metrologijos uždaviniai bei represinės priemonės, taikomos metrologijos procese. Kitoje dalyje analizuojami Europos Sąjungos bei nacionaliniai teisės aktai, reglamentuojantys metrologijos įgyvendinimą Lietuvoje, ir jų harmonizavimo su Europos Sąjungos teisės aktais nacionalinėje teisėje ypatumai.
Atlikęs tyrimą, autorius suformulavo šias išvadas:
1. Metrologija ir teisinė metrologija rūpinasi skirtingais tikslumo lygiais, tačiau abi sprendžia panašias problemas. Tiek metrologija, tiek teisinė metrologija užtikrina nacionalinių matavimo standartų atitiktį tarptautiniams standartams, taip siekiant suvienodinti įvairių pasaulio valstybių matavimo skirtumus.
2. Įstatymų leidėjai ir vykdomosios valdžios institucijos siekia užtikrinti, kad šalyje sureguliuota matavimo sistema būtų priimta kitose valstybėse, o tai sumažintų ar išvis eliminuotų kalibravimo nepriėmimą ar tiesiog matavimai taptų kliūtimi prekybai tarp valstybių.
3. Lietuva, siekdama suderinti nacionalinius aktus su Europos Sąjungos teisės aktais, įsipareigojo pašalinti techninius barjerus prekyboje; taikyti standartus, kurie padeda jungtis į rinką; remti sklandų vidaus rinkos veikimą nustatant matavimo vienetų suderinimo lygį; sugriežtinti reikalavimus visoms fasuotoms prekėms; užtikrinti vartotojų interesus, kad pristatomi kiekiai atitiktų sumokėtą pinigų sumą; pripažinti valstybėse narėse vykdomas patikras bei Europos Bendrijos metrologinės kontrolės būdus.

plugins.themes.bootstrap3.article.details66239b2b2832b

Skyrius
Mokslo straipsnis