Lietuvos notariatas 1918–1940 m.: teisinio reguliavimo ypatumai
plugins.themes.bootstrap3.article.main6a7eeaa4c0a12
Santrauka
Lietuvos notariatas tarpukaryje buvo organizuotas svetimų valstybių teisės aktų pagrindu, svarbiausias iš jų – 1866 m. Rusijos notariato įstatymas, nustatęs vadinamąją tvirtinamąją sistemą – reikšmingiausieji notaro sudaryti aktai, nurodyti civiliniuose įstatymuose, vėliau dar turėjo būti tvirtinami vyresniojo notaro. Įstatymą pritaikant Lietuvos sąlygoms, be kitų dalykų, notarams buvo nustatyta ne tik teisė į surenkamo iš klientų užmokesčio dalį, bet ir nuolatinis atlyginimas iš valstybės iždo, panaikinta materialinė atsakomybė už jų veiksmais klientui padarytą žalą. Šios lotyniškajam notariato modeliui būdingos taisyklės sugrąžintos tik 1932 m. Notariato įstatymo pataisomis, kuriomis notaras paskelbtas etatiniu valstybės tarnautoju, negaunančiu algos. Realus žingsnis dar labiau siaurinant Rusijos notariato įstatymo taikymo apimtį buvo Lietuvos Seimo priimto Hipotekos įstatymo 1938 m. įsigaliojimas. Išleisti nacionalinį Notariato įstatymą Lietuvoje sutrukdė prasidėjusi sovietinė okupacija.
plugins.themes.bootstrap3.article.details6a7eeaa4c34a2
Skyrius
Mokslo straipsnis
Nuo 2025 m. žurnalo straipsniai platinami pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.
Ankstesnių metų leidinių autorinės teisės nurodytos straipsnio pilnateksčiame dokumente (pdf).





