Nukentėjusio nuo nusikalstamos veikos asmens teisė kreiptis į teismą kaip teisminės gynybos realizavimo baudžiamajame procese prielaida
plugins.themes.bootstrap3.article.main676d4848ac180
Santrauka
Straipsnyje analizuojama nukentėjusiojo nuo nusikalstamos veikos asmens teisė kreiptis į teismą, kaip teisminės gynybos prieinamumo principo sudėtinė dalis, baudžiamąja teisine tvarka. Lietuvos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuota nuostata, kad teisė į pažeistų teisių teisminę gynybą yra absoliuti, analizuojama kartu su tarptautinių teismų suformuota pozicija, kad teisė į teismą vadovaujantis proporcingumo ir kitais teisės principais, gali būti ribojama.
Straipsnio objektas yra nukentėjusiojo teisė kreiptis dėl teisminės gynybos baudžiamojo proceso tvarka. Nukentėjusysis, kreipdamasis dėl pažeistų teisių gynybos, disponuoja teise reikalauti nubausti asmenį, padariusį nusikalstamą veiką, ir teise reikalauti atlyginti žalą. Straipsnyje materialios nukentėjusiojo teisės detaliai neanalizuojamos, didesnį dėmesį kreipiant į dvi nukentėjusiojo asmens kreipimosi į teismą procesines formas.
Straipsnio objektas yra nukentėjusiojo teisė kreiptis dėl teisminės gynybos baudžiamojo proceso tvarka. Nukentėjusysis, kreipdamasis dėl pažeistų teisių gynybos, disponuoja teise reikalauti nubausti asmenį, padariusį nusikalstamą veiką, ir teise reikalauti atlyginti žalą. Straipsnyje materialios nukentėjusiojo teisės detaliai neanalizuojamos, didesnį dėmesį kreipiant į dvi nukentėjusiojo asmens kreipimosi į teismą procesines formas.
plugins.themes.bootstrap3.article.details676d4848aff9e
Skyrius
Mokslo straipsnis
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų CC BY-NC-ND 4.0 licencija.