NEAPYKANTOS NUSIKALTIMAI: AKTUALIJOS IR TENDENCIJOS

Santrauka

Nuo 2004 m. gegužės 1 dienos Lietuva tapo Europos Sąjungos nare, o 2004 m. kovo 29 dieną įstojo į NATO. Įstojus į ES, Lietuva įsipareigojo suderinti savo nacionalinius teisės aktus su Bendrijos įstatymais ir tai lėmė pasikeitimus Lietuvos teisės aktuose sąryšyje su žmogaus teisėmis ir prisidėjo prie valstybės politikos formavimo, siekiant kovoti su įvairių formų diskriminacija. Lietuva, kaip ir kitos ES valstybės narės, taiko ES teisės aktus tiesiogiai ar perkelia jų nuostatas į savo nacionalinius įstatymus. Tokie pakeitimai padarė įtaką ir kovai su neapykantos nusikaltimais, nes pastaraisiais metais šio tipo nusikaltimai sulaukia vis daugiau tarptautinės bendruomenės dėmesio. Tokie nusikaltimai turi ilgą istoriją, o jų aukos skaičiuojamos milijonais. Neapykantos nusikaltimai – tai nusikaltimai motyvuoti rasinės, etninės ar religinės neapykantos ar priešiškumo. Pranešimai apie smurtą prieš tam tikras etnines grupes nuolat spausdinami žiniasklaidos puslapiuose. Tarptautinės organizacijos, pavyzdžiui JTO, ESBO, nuolat pabrėžia, kad neapykantos nusikaltimai yra rimta visuomenės saugumo problema. Tokių nusikaltimų žala yra ne tik fizinės ir psichinės kančios, ekonominiai nuostoliai. Jų pasekmė yra santykių tarp įvairių socialinių grupių
pasikeitimas, nepasitikėjimo, įtarumo ir priešiškumo atsiradimas. Tokie nusikaltimai gali sukelti ir ginkluotus konfliktus, dėl ko daug žmonių bus priversti palikti savo namus ir prašyti prieglobsčio kitose valstybėse. Šių nusikaltimų aukų skaičiaus augimas yra dirva radikaliam ekstremizmui ir terorizmui plisti. Demokratinės vakarų valstybės tobulina įstatymus, kurie nustato baudžiamąją atsakomybę už neapykantos nusikaltimus. Tokių šalių kaip JAV, Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir kitų patirtis rengiant, tobulinant teisės aktus, kovojant su tokiais nusikaltimais, bei tarptautinių organizacijų rekomendacijos, manytina prisidės prie sėkmingos kovos su tokio tipo nusikaltimais Lietuvoje.