Lietuvos vidutinių darbo užmokesčio bei senatvės pensijos verčių tyrimas
plugins.themes.bootstrap3.article.main678f7d74207de
Santrauka
Nors statistikos departamento duomenimis vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje nuo 2005 m. kasmet padidėjo vidutiniškai 8,2 proc. per metus, tačiau tai, nepagerino nei dirbančiųjų žmonių gyvenimo kokybės, nei visos šalies ekonominės būklės.
Atliktas tyrimas parodė, kad pinigine išraiška skaičiuojamo vidutinio darbo užmokesčio, Bendrojo vidaus produkto, senatvės pensijos augimo tempai ženkliai atsiliko nuo faktinių to užmokesčio perkamosios galios kritimo tempo. Per 2005-2011 metų laikotarpį dėl lito nuvertėjimo gaunamo vidutinio darbo užmokesčio Lietuvoje perkamoji galia ir vertė sumažėjo vertinant atitinkamai pagal standartinį infliacijos koeficientą ir pagal „Aukso standartą”.
Vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio Lietuvoje tikrosios vertės pokyčių analizės rezultatai leidžia manyti, kad šalies darbuotojai faktiškai buvo skurdinami. Be to, nors vidutiniškai absoliučia reikšme Lietuvos Bendrasis vidaus produktas (BVP) padidėja vidutiniškai 6,6 proc. kasmet, tačiau dėl mažėjančios BVP vertės, Lietuvos žmonių gyvenimo kokybė negali gerėti. Taip pat šis tyrimas atskleidė, kad už tą pačią vidutinę senatvės pensiją buvo galima įsigyti mažiau prekių bei paslaugų, o ateityje, esant Pasaulinės aukso kainos didėjimo tendencijai, už tą patį vidutinės senatvės pensijos bei vidutinį darbo užmokesčio dydį bus galima įsigyti dar mažiau prekių bei paslaugų.
Atliktas tyrimas parodė, kad pinigine išraiška skaičiuojamo vidutinio darbo užmokesčio, Bendrojo vidaus produkto, senatvės pensijos augimo tempai ženkliai atsiliko nuo faktinių to užmokesčio perkamosios galios kritimo tempo. Per 2005-2011 metų laikotarpį dėl lito nuvertėjimo gaunamo vidutinio darbo užmokesčio Lietuvoje perkamoji galia ir vertė sumažėjo vertinant atitinkamai pagal standartinį infliacijos koeficientą ir pagal „Aukso standartą”.
Vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio Lietuvoje tikrosios vertės pokyčių analizės rezultatai leidžia manyti, kad šalies darbuotojai faktiškai buvo skurdinami. Be to, nors vidutiniškai absoliučia reikšme Lietuvos Bendrasis vidaus produktas (BVP) padidėja vidutiniškai 6,6 proc. kasmet, tačiau dėl mažėjančios BVP vertės, Lietuvos žmonių gyvenimo kokybė negali gerėti. Taip pat šis tyrimas atskleidė, kad už tą pačią vidutinę senatvės pensiją buvo galima įsigyti mažiau prekių bei paslaugų, o ateityje, esant Pasaulinės aukso kainos didėjimo tendencijai, už tą patį vidutinės senatvės pensijos bei vidutinį darbo užmokesčio dydį bus galima įsigyti dar mažiau prekių bei paslaugų.
plugins.themes.bootstrap3.article.details678f7d7424276
Skyrius
Mokslo straipsnis
Authors contributing to Jurisprudence agree to publish their articles under a Creative Commons Attribution 3.0 Unported (CC BY 3.0) Licence, allowing third parties to share their work (copy, distribute, transmit) and to adapt it, under the condition that the authors are given credit, and that in the event of reuse or distribution, the terms of this licence are made clear.
Authors retain copyright of their work, with first publication rights granted to the Association for Learning Technology.
Please see Copyright and Licence Agreement for further details.
Authors retain copyright of their work, with first publication rights granted to the Association for Learning Technology.
Please see Copyright and Licence Agreement for further details.
