plugins.themes.bootstrap3.article.main679071c8c818a

Pranas Aleknavičius Rimvydas Gaudėšius

Santrauka

Šiuolaikinį Lietuvos kraštovaizdį suformavo ne tik natūralūs gamtiniai procesai, bet ir žmogaus veikla. Žemės poreikį tam tikrai veiklai apsprendžia gyventojų tankumas, žemės naudojimo intensyvumas bei civilizacijos pasiekimai. Žymiausi žemės naudojimo pakitimai yra miestų įtakos zonoje esančiose teritorijose. Pastaruosius 10–20 metų didžiųjų Lietuvos miestų priemiestinėse zonose formuojasi vertingų savybių neturintis priemiestinis kraštovaizdis, kuris keičia mūsų šaliai būdingąjį kaimiškąjį kraštovaizdį. Plečiant statybas yra mažinama derlinga žemės ūkio paskirties žemė, kurios ištekliai yra riboti ir kuri yra pagrindinė gamybos priemonė žemės ūkyje.
Aiškios teritorijų planavimo sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas turėtu būti kiekvienos modernios valstybės pamatas. Būtina, kad kuriamas kraštovaizdis būtų biologiškai visavertis, estetiškas, socialiai priimtinas, patogus ir ekonomiškas. Straipsnyje išnagrinėti statistiniai ir grafiniai duomenys apie gyvenamosios statybos plėtrą Klaipėdos rajono seniūnijose. Nustatytas pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo intensyvumas ir urbanizuojamų teritorijų ryšys su rajono teritorijos bendrojo plano sprendiniais. Keliamas duomenų apie žemės naudojimo pokyčius kaupimo ir analizės poreikis. Daromos išvados apie urbanizacijos proceso įtaką žemės ūkio paskirties žemės naudojimui. Pateikiami pasiūlymai įstatymų pataisoms ir žemės ūkio paskirties žemės apsaugai teritorijų planavimo dokumentų rengimo procese bei vykdant efektyvesnę žemės naudojimo valstybinę kontrolę.

plugins.themes.bootstrap3.article.details679071c8cb8b6

Skyrius
Mokslo straipsnis