Vyresniųjų paauglių lyties tapatumo ir tėvų auklėjimo stiliaus ryšiai

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjami vyresniųjų paauglių lyties tapatumo ir tėvų auklėjimo stilių ryšiai. Tiriamųjų imtį sudarė 1298 16–18 metų paaugliai: 785 merginos ir 513 vaikinų. Tyrime taikytos trys multidimensinio lyties tapatumo skalės: lyties tipiškumas, pasitenkinimas lyties vaidmeniu bei jaučiamas spaudimas atitikti lyties vaidmenį (Egan and Perry, 2001). Taip pat taikytas EMBU klausimynas (trumpoji forma), kuriuo nustatoma tėvų emocinė šiluma, atstūmimas ir perdėta globa (Arrindell et al., 1994; Arrindell, 1999). Rezultatų analizė atskleidė, kad vaikinai yra labiau patenkinti savo lyties vaidmeniu, nors daugiau nei merginos patiria spaudimo iš aplinkinių elgtis tipiškai savo lyčiai. Be to, aštuoniolikmečiai paaugliai patiria mažiau spaudimo iš aplinkinių nei šešiolikmečiai. Nustatyta, kad vaikinų ir merginų lyties tipiškumas nesiskiria. Gauti rezultatai rodo, kad abiejų lyčių paaugliams didesnį pasitenkinimą lyties vaidmeniu buvo galima prognozuoti remiantis mažesniu motinos atstūmimu, tačiau vaikinams, skirtingai nei merginoms, didesnį pasitenkinimą lyties vaidmeniu buvo galima prognozuoti dar ir remiantis didesne motinos emocine šiluma. Didesnį merginų jaučiamą spaudimą atitikti lyties vaidmenį buvo galima prognozuoti remiantis didesne tėvo perdėta globa bei didesniu motinos atstūmimu. Didesnį vaikinų jaučiamą spaudimą atitikti lyties vaidmenį buvo galima prognozuoti remiantis didesne motinos perdėta globa. Aukštesnį vaikinų suvoktą savo lyties tipiškumą geriausiai buvo galima prognozuoti remiantis didesne motinos emocine šiluma bei mažesne jos perdėta globa, o merginų – didesne tėvo bei mažesne motinos emocine šiluma.