Suaugusiųjų, siekiančių pradinio ir pagrindinio išsilavinimo, dalyvavimas formaliajame ugdyme
plugins.themes.bootstrap3.article.main6742d430adfe1
Santrauka
Lietuvoje menkai išplėtota suaugusiųjų tęstinio mokymosi sistema ir iki pat šių dienų išlieka aktualus suaugusiųjų aktyvaus dalyvavimo formaliajame ugdyme klausimas. Straipsnyje keliami probleminiai klausimai: Kaip realiai suaugusieji dalyvauja formaliajame ugdyme? Kokios čia išryškėja pagrindinės problemos ir perspektyvos? Kaip aplinkiniai padeda arba trukdo minėto proceso sklandžiam vyksmui? Ir kiti. Tyrimo objektas – suaugusiųjų, siekiančių pradinio ir pagrindinio išsilavinimo, dalyvavimas formaliajame ugdyme. Straipsnio tikslas – atskleisti suaugusiųjų, siekiančių pradinio ir pagrindinio išsilavinimo, dalyvavimo formaliajame ugdymo ypatumus. Straipsnis parengtas remiantis 2005–2009 m. Mykolo Romerio universiteto Socialinės politikos fakulteto vykdyto tarptautinio projekto „Mokymosi visą gyvenimą visuomenės Europoje link: švietimo sistemos indėlis“ (LLL2010), kurį finansavo Europos Komisija pagal Europos Sąjungos 6 Bendrosios programos teminį prioritetą: „Piliečiai ir valdymas žinių visuomenėje“, duomenimis. Respondentų atrankai pasirinkta daugiapakopės klasterinės ir netikimybinės stratifikuotos kvotinės atrankos būdų kombinacija, vykdyta formaliojo švietimo įstaigose. Apklausos duomenys apdoroti kompiuterine programa Statistical Package for the Social Sciences (SPSS) 17.0 for Windows. Anketinės apklausos duomenų apdorojimas grindžiamas kiekybinės analizės metodais. Tyrimo konstruktas buvo grindžiamas besimokančio suaugusiojo sociopsichologine paradigma.
Straipsnyje analizuojama artimosios aplinkos pagalba besimokantiems suaugusiesiems sugrįžtant į formalųjį ugdymą ir daroma išvada, kad pagrindinis veiksnys, skatinantis besimokantį suaugusįjį sugrįžti į formalųjį ugdymą, yra šeima. Formaliojo ugdymo institucijos, švietimo konsultantai minimaliai prisideda prie suaugusiųjų įtraukimo į formalųjį ugdymą. Nagrinėjant besimokančio suaugusiojo formaliojo ugdymo organizavimą konstatuojama, kad minėtas ugdymas yra pakankamai formalizuotas, iš esmės grindžiamas klasikine mokymo paradigma.
Straipsnyje analizuojama artimosios aplinkos pagalba besimokantiems suaugusiesiems sugrįžtant į formalųjį ugdymą ir daroma išvada, kad pagrindinis veiksnys, skatinantis besimokantį suaugusįjį sugrįžti į formalųjį ugdymą, yra šeima. Formaliojo ugdymo institucijos, švietimo konsultantai minimaliai prisideda prie suaugusiųjų įtraukimo į formalųjį ugdymą. Nagrinėjant besimokančio suaugusiojo formaliojo ugdymo organizavimą konstatuojama, kad minėtas ugdymas yra pakankamai formalizuotas, iš esmės grindžiamas klasikine mokymo paradigma.
plugins.themes.bootstrap3.article.details6742d430b1874
Skyrius
Mokslo straipsnis
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų 4.0 Unported licencija.
Autorių teisės ir leidybos teisės priklauso Mykolo Romerio universitetui.