Socialinio darbo studentų patirtis studijų praktikoje: rašytinių refleksijų analizė

Santrauka

Straipsnyje pateikiama socialinio darbo studentų patirtis, įgyvendinant studijų praktikos tikslus, remiantis jų rašytinėmis refleksijomis. Pasirinktas kokybinis tyrimas. Tyrimo duomenų rinkimo metodas – nestruktūruota refleksija raštu. Tyrime dalyvavo 47 Mykolo Romerio universiteto socialinį darbą studijuojantys trečio kurso studentai. Atlikus rašytinių refleksijų analizę galima geriau suvokti studentų patirtį praktikos metu, išryškinti teigiamus ir neigiamus veiksnius, galinčius turėti įtakos studentų mokymuisi praktikoje, jų praktikos veiksmingumui. Tyrimo rezultatai išryškino teigiamą studentų patirtį, kuri siejama su jų ir klientų teigiamais tarpusavio santykiais (teigiamų tarpusavio santykių užmezgimas ir tarpasmeniniai santykiai, grindžiami pagarba, pasitikėjimu), teigiamais tarpusavio santykiais su institucijos darbuotojais, praktikos vadovais praktikos institucijoje (lygiaverčiai, partneriški tarpusavio santykiai su darbuotojais, glaudus bendradarbiavimas su praktikos vadovu (kuratoriumi), palankios veiklos atmosferos kūrimas, teigiamas socialinio darbuotojo pavyzdys) bei asmeniniu ir profesiniu tobulėjimu (savęs pažinimas, savęs įveikimas, naujos patirties įgijimas). Teigiama studentų patirtis – svarbus studentų mokymąsi praktikoje motyvuojantis veiksnys. Kita vertus, išryškėjo ir neigiama studentų santykio su klientais (baimė, nerimas, įgūdžių ir patirties stoka), institucijos darbuotojais (bendravimo, grįžtamojo ryšio stoka, neigiamas darbuotojų santykis su klientais, socialinių darbuotojų nepasitenkinimas savo profesija) ir pačiu savimi (pasitikėjimo savimi stoka, per didelis emocionalumas, nemokėjimas valdyti stresą) patirtis.