SOCIALINĖS MEDIJOS AUKŠTAJAME MOKSLE: STUDENTŲ PALANKUMAS SOCIALINIŲ MEDIJŲ NAUDOJIMUI

Santrauka

Švietimo kontekste socialinių medijų kaip naujųjų technologijų vertinimo klausimas mokymo
ar mokymosi aplinkoje yra aktualus kaip mokymo(si) proceso tobulinimo prielaida. Šio tyrimotikslas yra ištirti veiksnius, lemiančius studentų palankumą socialinėms medijoms, kitaip sakant, socialinių medijų priėmimą ir jų naudojimą aukštojo mokslo studijose ir mokymo / mokymosi
procese. Tyrime buvo siekta ištirti, kokiu lygiu studentai priima socialines medijas, kaip jas
vertina mokymosi aplinkoje, ar yra ryšys tarp elgesio intencionalumo ir medijų naudojimo, kaip
demografiniai studentų veiksniai veikia socialinių medijų priėmimą. Konstruojant šio tyrimo
modelį teoriniu pagrindu buvo pasirinktas UTAUT modelis. Tačiau remiantis realiomis tyrimo
aplinkybėmis ir teorinėmis kitų autorių įžvalgomis UTAUT modelis buvo šiek tiek modifikuotas. Daugialypė regresinė analizė atskleidė statistikai reikšmingus ryšius tarp elgesio intencionalumo
ir panaudojimo galimybių, požiūrio į socialines medijas ir rezultatų įrodomumo. Didžiausią
įtaką daro požiūris į socialines medijas. Kiti du svarbūs elementai yra rezultatų įrodomumas ir
panaudojimo galimybės. Tiesinė regresija taip pat rodo, kad tarp elgesio intencionalumo ir socialinių
medijų naudojimo egzistuoja statistiškai reikšmingas vidutinio stiprumo ryšys. Kalbant apie
demografinius faktorius, taikant Stjudento t kriterijų nustatyta, kad vaikinų ir merginų požiūris
nesiskiria aritmetiškai ir nėra statistiškai reikšmingų požiūrio skirtumų.
Tyrimas atliktas su išlygomis pirmiausia atsisakius naudojimo savanoriškumo / privalėjimo
faktoriaus, kadangi socialinių medijų naudojimas nėra privalomas Lietuvos aukštojo mokslo
įstaigose. Tyrimui pasitelkta netikimybinė patogioji imtis, kadangi tyrimas yra žvalgomojo
pobūdžio. Tolimesniuose tyrimuose imtis turėtų tiksliau atspindėti generalinę aibę. Taip pat reikėtų
tobulinti teorinį modelį.