MEDIATION OF DOMESTIC VIOLENCE CASES BETWEEN VICTIM AND OFFENDER: THE EXPERIENCE OF MEDIATORS

Santrauka

Daugelyje pasaulio valstybių mediacija taikoma sprendžiant žalos atlyginimo atvejus bei kitus nesunkius ir be smurto apraiškų atvejus. Lietuvoje laikomasi priešingos pozicijos: remiantis 2018 m. Lietuvos probacijos tarnybos duomenimis, į mediaciją buvo nukreipti 245 smurto artimoje aplinkoje atvejai. Lietuvos probacijos tarnybos pozicija yra grindžiama sėkminga 2014-2016 m. projektine veikla „Mediacijos įgyvendinimas probacijos tarnybose (MIPT)“ (Giedrytė-Mačiulienė, Venckevičienė, 2016). Tačiau smurtinių konfliktų mediacija ne projekto kontekste nebuvo tiriama. Ar probacijos tarnybų pareigūnai nukreipia tinkamus mediacijai atvejus? Ar pavyksta pasiekti susitarimų medijuojant artimoje aplinkoje įvykusius smurtinius konfliktus? Kokių iššūkių kyla juos medijuojant? Kokios pagalbos mediatoriams reikėtų siekiant didesnio efektyvumo? Turint omenyje šiuos probleminius klausimus inicijuotas tyrimas, kurio objektas – nusikaltėlio ir aukos mediacijos, vykdomos Lietuvos probacijos tarnyboje, ypatumai. Tyrimo tikslas – atskleisti mediatorių požiūrį į artimoje aplinkoje įvykusių smurtinių konfliktų mediaciją. Tyrimo klausimai: ar mediacija yra efektyvi priemonė sprendžiant smurtinius konfliktus? Kaip nusprendžiama apie smurtinio atvejo tinkamumą mediacijai? Kurios technikos yra pagalbios medijuojant būtent smurtinius konfliktus? Siekiant pažinti Lietuvoje praktikuojančių mediatorių požiūrį atliktas kokybinis tyrimas pasitelkus fokus grupės metodą. Tyrime dalyvavo 7 Lietuvos probacijos tarnyboje dirbantys mediatoriai.Tyrimo metu išryškėjo skirtingi mediatorių požiūriai į mediacijos taikymą smurto artimoje aplinkoje atvejais: negatyvus, neutralus ir pozityvus. Informantų nuomone, smurtinių konfliktų mediacijos iššūkis sietinas su jos dalyvių specifiškumu: smurtautojas yra agresyvus, auka taip pat gali būti linkusi smurtauti, dalyviai stokoja komunikacinių gebėjimų, socialinių įgūdžių. Šie smurtinio konflikto dalyvių ypatumai o taip pat jų elgesys ((ne)pripažįsta problemą, (ne)nori apie ją kalbėtis dalyvaujant mediatoriui) yra kriterijai, kuriuos mediatoriai vertina prieš inicijuodami procesą. Mediatoriai teigė, kad realizuojant smurtinių konfliktų mediaciją labiausiai veiksmingos taktikos yra individualūs pokalbiai ir įtraukimas į procesą artimų žmonių (kas atitinka atkuriamojo teisingumo modelio sampratą). O patiems mediatoriams pataria taikyti ko-mediaciją arba refleksijas (pokalbis su kolega mediatoriumi, pokalbis su kolega psichologu, pokalbis apie efektyvumą su mediacijos šalimis), nes smurtinių konfliktų mediacija paprastai būna emocionali, jautri, ilga.Tyrimo duomenys, atskleidžiantys mediatorių patirtį vedant smurtinių konfliktų mediaciją, tikėtina, bus naudingi visiems, susiduriantiems su smurtiniais konfliktais ir mediacija, nes teikia informacijos apie patį mediacijos procesą, atkreipia dėmesį į sunkumus, kylančius mediatoriams, pateikia tam tikrų įžvalgų/ patarimų, skatina mąstyti apie smurtinių konfliktų mediacijos tobulinimo galimybes.