Savanorių vaidmuo įgyvendinant vaikų socialinės gerovės programas bendruomenėje

Santrauka

Visaapimantys socialiniai visuomenės pokyčiai sustiprino vaikų socialinės gerovės apsaugos poreikį ir kartu susilpnino šeimos ir bendruomenės ugdomąsias funkcijas. Tokiame kontekste vaikų socialinė gerovė tampa socialinės politikos prioritetine sritimi. Šiandien vyriausybė ne tik nebegali, bet ir nebenori viena spręsti vaikų problemas, todėl demokratinėse šalyse jas padeda spręsti ir nevyriausybinės organizacijos (NVO). NVO dažniausiai skatina ir aktyvina savanorišką pagalbą, teikia socialines paslaugas bendruomenės nariams.
Straipsnyje, remiantis užsienio autorių tyrimais, atskleidžiama bendruomenės samprata, savanoriškos pagalbos, teikiamos įgyvendinant socialinės gerovės programas, ypatumai. Analizuojami savanoriškos veiklos modeliai užsienio šalyse, daug dėmesio skiriama savanorystei Lietuvoje apibūdinti. Pateikiami tyrimo rezultatai, nusakantys savanorišką socialinį darbą, atskleidžiantys jaunimo savanoriškos veiklos ypatumus: jų motyvus, darbo sritis, skatinimo formas, pasirengimo savanoriškai veiklai lygį.
Tyrimo rezultatų interpretacijos pagrindu parodoma, jog bendruomenė per savanorišką veiklą turi nemažai galimybių įgyvendinti socialinės gerovės programas, atitinkančias tikruosius vaikų poreikius. Savanorio veikla bendruomenėje aprėpia kelias funkcijas: socialinės gerovės programų kūrimą ir vykdymą, tarpininkavimą tarp vaiko ir formalių socialinės pagalbos institucijų, siekiančių užtikrinti sėkmingą vaiko socializaciją. Pastaroji funkcija straipsnyje ypač pabrėžiama, parodoma, jog savanoriai gali teikti ne tik tiesioginę socialinę pagalbą vaikams, bet ir būti vaiko ir suaugusiųjų, vaiko ir bendruomenės, vaiko ir profesionalų tarpininkai. Tyrimo duomenų analizė parodė ir tai, jog būtina iš anksto rengti savanorius įgyvendinti bei nuolat palaikyti socialinės gerovės vaikams programas, aktyviai juos skatinti siekiant savanorių veiklos tęstinumo bendruomenėje.
Straipsnį sudaro trys pagrindinės struktūrinės dalys. Pirmoje straipsnio dalyje aptariama bendruomenės samprata, savanorių socialinės veiklos ypatumai. Antroje dalyje analizuojami savanoriškos socialinės veiklos modeliai Vakarų šalyse savanorių veiklos aspektu. Trečioje dalyje nagrinėjamas savanorystės Lietuvoje ir savanorių dalyvavimo veikloje, kuria įgyvendinamos vaikų gerovės programos, ypatumai.