plugins.themes.bootstrap3.article.main6741e60f554d6

Jautrė Ramutė Šinkūnienė

Santrauka

Naujos europinio lygio socialinės politikos kūrimas, bendra socialinių problemų globalizacija sudarė sąlygas plėtotis socialinei kultūrinei darbo sričiai Lietuvoje. Mūsų socialinėje sistemoje tai nauja studijų ir praktinės veiklos kryptis, nors Vakarų šalyse sukaupta didelė sociokultūrinio darbo patirtis. Kuriant laisvalaikio, rekreacijos, meno ir kultūros vadybos strategiją, reikia ne tiek perimti, kiek pritaikyti kitų kultūrų sampratą lietuviškam socialinio darbo kontekstui. Organizuojant pramogas, renginius, meninius ar kultūrinius socialinius projektus, reikia ne tik vykdyti hedonistinę funkciją, bet ir mažinti rizikos grupių asmenų socialinę atskirtį, padėti jiems socializuotis ir integruotis į visuomenę.
Straipsnyje apžvelgiama sociokultūrinio darbo sričių – rekreacijos (poilsio ir laisvalaikio) bei meno ir kultūros situacija, aktualizuojant socialinių darbuotojų, kaip laisvalaikio organizatorių, vaidmenį socialinėje sistemoje. Pateikiami socialinių darbuotojų požiūrio į laisvalaikio kokybę socialinės globos įstaigose tyrimo duomenys. Apžvelgiamos Vakarų šalių universitetuose siūlomos laisvalaikio ir rekreacijos mokymo studijos, numatomos rekreacijos ir laisvalaikio perspektyvos Lietuvoje.

plugins.themes.bootstrap3.article.details6741e60f5926c

Skyrius
Mokslo straipsnis