Prancūzijos gerovės valstybės sampratos ištakos
plugins.themes.bootstrap3.article.main6741cd6e9d47a
Santrauka
Kokios yra gerovės valstybės ištakos? Prancūzijos atvejo tyrimas parodo, kad keletas iš priežasčių yra ideologinio, o kitos – sociologinio pobūdžio.
Ideologinės ištakos kildinamos iš socialistinių idėjų. Vis dėlto ne iš identiškų toms, kurios buvo pristatomos didžiausių ideologinių revoliucijų metu. Kai kurios jų yra religinio pobūdžio ir jų ištakų reikėtų ieškoti krikščioniškosios labdaros katalikiškoje koncepcijoje bei protestantiškoje pagalbos koncepcijoje. Kitos prielaidos yra filosofinės kilmės ir susijusios taip pat ir su marksistine teorija bei prigimtinės teisės dogma. Taip pat reikėtų pridurti, kad Loko socialinės sutarties koncepcija smerkė valstybės pagalbą vargingiausiems piliečiams. Hobso idėjos, priešingai – skelbė, kad tokia pagalba yra valstybės pareiga. Kitos prielaidos yra politinės ir kilo kartu su socialinės demokratijos vystymusi, kuri yra ginanti politines partijas, kurios suteikia proletariatui galimybes pagerinti savo padėtį darant įtaką rinkimų metu renkant atstovus. Kitos prielaidos yra ekonominio pobūdžio ir susijusios su keinsizmu, kai valstybei patikima misija skatinti augimą, iš vienos pusės, o iš kitos pusės, vykdyti socialinę politiką, tuo remiant stiprią ekonomiką ir užtikrinant socialinę integraciją.
Kaip bebūtų, vien ideologinės idėjos negalėtų pateisinti valstybės transformacijos į gerovės valstybę, jei nebūtų tam socialinės paklausos. Tuo labiau, kad Vakarų populiacijų nuskurdimas 18 a. pradžioje kartu su industrinėmis revoliucijomis įpareigojo politines jėgas vystyti socialinę politiką ir užtikrinti visuomenės stabilumą. Šis poreikis tapo dar aktualesnis po Antrojo pasaulinio karo, kai kilo būtinumas užkirsti kelią naujų konfliktų kilimui.
Gerovės valstybės koncepcijos populiarumas rodo, jog ji neatsiejamai susijusi su demokratinės valstybės samprata. Globaliame pasaulyje užduodamas klausimas dėl pagalbos ir paskirstomosios gerovės valstybės paskirties pusiausvyros išsaugojimo. Šis klausiams lieka prioritetinis ir Europos politikams 21 a. pradžioje.
Ideologinės ištakos kildinamos iš socialistinių idėjų. Vis dėlto ne iš identiškų toms, kurios buvo pristatomos didžiausių ideologinių revoliucijų metu. Kai kurios jų yra religinio pobūdžio ir jų ištakų reikėtų ieškoti krikščioniškosios labdaros katalikiškoje koncepcijoje bei protestantiškoje pagalbos koncepcijoje. Kitos prielaidos yra filosofinės kilmės ir susijusios taip pat ir su marksistine teorija bei prigimtinės teisės dogma. Taip pat reikėtų pridurti, kad Loko socialinės sutarties koncepcija smerkė valstybės pagalbą vargingiausiems piliečiams. Hobso idėjos, priešingai – skelbė, kad tokia pagalba yra valstybės pareiga. Kitos prielaidos yra politinės ir kilo kartu su socialinės demokratijos vystymusi, kuri yra ginanti politines partijas, kurios suteikia proletariatui galimybes pagerinti savo padėtį darant įtaką rinkimų metu renkant atstovus. Kitos prielaidos yra ekonominio pobūdžio ir susijusios su keinsizmu, kai valstybei patikima misija skatinti augimą, iš vienos pusės, o iš kitos pusės, vykdyti socialinę politiką, tuo remiant stiprią ekonomiką ir užtikrinant socialinę integraciją.
Kaip bebūtų, vien ideologinės idėjos negalėtų pateisinti valstybės transformacijos į gerovės valstybę, jei nebūtų tam socialinės paklausos. Tuo labiau, kad Vakarų populiacijų nuskurdimas 18 a. pradžioje kartu su industrinėmis revoliucijomis įpareigojo politines jėgas vystyti socialinę politiką ir užtikrinti visuomenės stabilumą. Šis poreikis tapo dar aktualesnis po Antrojo pasaulinio karo, kai kilo būtinumas užkirsti kelią naujų konfliktų kilimui.
Gerovės valstybės koncepcijos populiarumas rodo, jog ji neatsiejamai susijusi su demokratinės valstybės samprata. Globaliame pasaulyje užduodamas klausimas dėl pagalbos ir paskirstomosios gerovės valstybės paskirties pusiausvyros išsaugojimo. Šis klausiams lieka prioritetinis ir Europos politikams 21 a. pradžioje.
plugins.themes.bootstrap3.article.details6741cd6ea0bed
Skyrius
Mokslo straipsnis
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų CC BY-NC-ND 4.0 licencija.
