Europos Sąjungos Teisingumo teismo praktikos privalomoji galia
plugins.themes.bootstrap3.article.main6741c4a9ad4ec
Santrauka
Nuo Deklaracijos dėl Europos Sąjungos teisės aktų aukščiausios galios, kuri yra įtraukta į Lisabonos sutartį priėmusios tarpvalstybinės konferencijos užbaigimo aktą,2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojimo momento EST judikatūros bendroji privalomoji galia yra pripažinta ES pagrindinio teisės aktų leidėjo – dalyvių šalių – politinės valios išraiška. Toks statusas Deklaracija yra suteiktas (faktiškai – akceptuotas) EST sprendimų bendriuosius teisės principus pripažįstant privalomosiomis teisės normomis, t. y. nurodant, kad šių principų laikomasi nepriklausomai nuo to, ar jie yra, ar nėra įrašyti kuriame nors ES norminiame teisės akte ar sudarymo sutartyse.
ES teisės yra tokios, kokias savo nutarimuose paskelbia EST, interpretacijos būdu apibrėždamas ES rašytinių teisės normų turinį. Vėliau kuriamos naujos teisės normos ir pripažįstami negaliojančiais ES įstaigų ar darinių teisės aktai. ES teisių darną ir konsekvenciją galima garantuoti tiktai tada, jeigu EST judikatūra kaip privalomas teisės šaltinis taikomas ne tik konkrečioje byloje, kurioje keliamas prejudicinis klausimas, bet visose dalyvių šalyse, kiekvienoje su teisės taikymu susijusioje byloje.
Privalomasis teisės šaltinis yra visi, ne tik į EST judikatūrą įtraukti prejudiciniai nutarimai, nes nėra prasmės kelti prejudicinį klausimą dėl teisės normų interpretacijos, jeigu tai jau pateikta kitos procedūros metu priimtame nutarime. EST kaip ES teisių vienybės ir konsekvencijos garantas nenumato išskirtinės normos interpretacijos tik todėl, kad ši norma taikoma kitoje procedūroje priimtame nutarime.
Teisiškai svarbios išvados arba teisėjų veiklos normos atitinka visus tris teisės normas apibūdinančius požymius. Reiškia, EST teisėjų veiklos teisinės normos yra bendrinės, kaip ir įtrauktosios į ES norminius aktus. Rašytinės teisinės normos interpretacija (jos rezultatas) nėra nauja teisės norma, bet yra visuotinai privaloma atitinkamos normos turinio išraiška, nes ES teisės norma ir EST atliktas jos vertimas yra nedalomas vienetas. Vadinasi, EST judikatūra yra privalomas teisės šaltinis.
Latvija, kaip ir kitos kontinentinės, arba romanų-germanų tiesinės sistemos, šalys, priklauso vadinamosioms rašytinių teisių šalims, kuriose nuolatiniais pagrindiniais šaltiniais pripažįstami tiktai norminiai teisės aktai. Vadinasi, EST judikatūra yra bendrinis nuolatinis papildomas arba subsidiarus teisės šaltinis Latvijos teisės sistemoje. EST nutarimai nėra privalomi precedentai (precedentų teisės) dalyvių šalių teismams, jiems yra privalomos EST teisiškai svarbios išvados.
ES teisės yra tokios, kokias savo nutarimuose paskelbia EST, interpretacijos būdu apibrėždamas ES rašytinių teisės normų turinį. Vėliau kuriamos naujos teisės normos ir pripažįstami negaliojančiais ES įstaigų ar darinių teisės aktai. ES teisių darną ir konsekvenciją galima garantuoti tiktai tada, jeigu EST judikatūra kaip privalomas teisės šaltinis taikomas ne tik konkrečioje byloje, kurioje keliamas prejudicinis klausimas, bet visose dalyvių šalyse, kiekvienoje su teisės taikymu susijusioje byloje.
Privalomasis teisės šaltinis yra visi, ne tik į EST judikatūrą įtraukti prejudiciniai nutarimai, nes nėra prasmės kelti prejudicinį klausimą dėl teisės normų interpretacijos, jeigu tai jau pateikta kitos procedūros metu priimtame nutarime. EST kaip ES teisių vienybės ir konsekvencijos garantas nenumato išskirtinės normos interpretacijos tik todėl, kad ši norma taikoma kitoje procedūroje priimtame nutarime.
Teisiškai svarbios išvados arba teisėjų veiklos normos atitinka visus tris teisės normas apibūdinančius požymius. Reiškia, EST teisėjų veiklos teisinės normos yra bendrinės, kaip ir įtrauktosios į ES norminius aktus. Rašytinės teisinės normos interpretacija (jos rezultatas) nėra nauja teisės norma, bet yra visuotinai privaloma atitinkamos normos turinio išraiška, nes ES teisės norma ir EST atliktas jos vertimas yra nedalomas vienetas. Vadinasi, EST judikatūra yra privalomas teisės šaltinis.
Latvija, kaip ir kitos kontinentinės, arba romanų-germanų tiesinės sistemos, šalys, priklauso vadinamosioms rašytinių teisių šalims, kuriose nuolatiniais pagrindiniais šaltiniais pripažįstami tiktai norminiai teisės aktai. Vadinasi, EST judikatūra yra bendrinis nuolatinis papildomas arba subsidiarus teisės šaltinis Latvijos teisės sistemoje. EST nutarimai nėra privalomi precedentai (precedentų teisės) dalyvių šalių teismams, jiems yra privalomos EST teisiškai svarbios išvados.
plugins.themes.bootstrap3.article.details6741c4a9b1788
Skyrius
Mokslo straipsnis
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų CC BY-NC-ND 4.0 licencija.