BENDRUOMENĖS GYDYTOJO INSTITUTO SAMPRATA SENOVĖSGRAIKIJOJE IR ROMOJE

Santrauka

Straipsnyje analizuojamas bendruomenės gydytojo instituto susiformavimas senovės Graikijoje ir jo tąsa Romos teisėje. Šio instituto sukūrimas rodo pirmąsias valdžios institucijų pastangas užtikrinti gydytojo paslaugų prieinamumą piliečiams tam tikrame administraciniame darinyje (bendruomenėje) ir gali būti laikomas šiuolaikinės valstybės pareigos rūpintis žmonių sveikata ir laiduoti medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus ištakomis. Senovės Graikijoje ir Romoje gydytojų rengimas buvo fragmentiškas. Nebuvo nei gydytojo kvalifikacijos pripažinimo, nei teisės verstis gydytojo praktika suteikimo sistemos. Valdžios institucijoms siekiant apsaugoti piliečius nuo nekokybiškų gydymo paslaugų teikėjų (vadinamųjų šarlatanų) teko kurti sistemą, įgalinusią bendruomenės gydytojo pareigoms atrinkti pagal to meto medicinos standartus kompetentingą gydytoją. Viešos atrankos ir gydytojo reputacija tapo esminiais elementais priimant sprendimus dėl bendruomenės gydytojo. Straipsnyje taip pat aptariamas medicinos paslaugų atlygintinumo aspektas ir medicinos sampratos transformacija iš graikiškosios „technē“, suvokiamos labiau kaip amato, į romėnų „ars liberalis“ (laisvąjį meną). Ši transformacija rodo, kad medicinos praktika Romoje buvo pradėta traktuoti ne tik kaip amatas, bet ir kaip laisvųjų menų dalis, kartu įtvirtinusi aukštesnius profesinius ir moralinius gydytojo veiklos kriterijus. Šiame straipsnyje siekiama įrodyti, kad senovės Graikijoje ir Romoje susiformavusios esminės bendruomenės gydytojo instituto idėjos laikytinos ir šiuolaikinės valstybės pareigos rūpintis žmonių sveikata ir laiduoti medicinos pagalbą, be kita ko, garantuoti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, užtikrinti gydytojų kompetenciją ir nustatyti profesinę atsakomybę už padarytą žalą, ištakomis.