SKIRTINGO SAVIRAIŠKOS LAISVĖS IR GERIAUSIŲ VAIKO INTERESŲ PRIORITETO PRINCIPO VERTINIMO IŠŠŪKIAI BYLOS MACATĖ PRIEŠ LIETUVĄ KONTEKSTE
plugins.themes.bootstrap3.article.main675d5431119dc
Santrauka
2023 m. sausio 23 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – Teismas arba EŽTT) Didžioji kolegija paskelbė sprendimą byloje Macatė prieš Lietuvą. Teismas nurodė, kad pasakų knygos platinimu su ženklu „N-14“ buvo siekiama apriboti vaikų prieigą prie informacijos, kurioje tos pačios lyties asmenų santykiai vaizduojami kaip iš esmės lygiaverčiai skirtingų lyčių asmenų santykiams. EŽTT detaliai pasisakė dėl Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo (toliau – ir Nepilnamečių apsaugos įstatymas arba Įstatymas) 4 straipsnio 2 dalies 16 punkto, nors Vilniaus apygardos teismas, kuris buvo paskutinis vidaus teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, nesivadovavo šiuo Įstatymu ir nesirėmė šeimos samprata, nes tuo metu Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas jau buvo nustatęs, kad konstitucinė šeimos samprata yra neutrali lyties požiūriu. Straipsnyje, remiantis supranacionaline ir nacionaline teisės į saviraiškos laisvę koncepcija, nagrinėjamas šios teisės leistinumo turinys pradinio ugdymo etape esantiems vaikams ir konkrečios visuomenės suvokimas dėl saviraiškos laisvės įgyvendinimo ribų geriausių vaiko interesų prioriteto principo kontekste. Pasitelkiami du metodologiniai kriterijai, leidžiantys atskleisti visuomenės ir asmenų, formuojančių teisės politiką, požiūrio į saviraiškos (informacijos) laisvę skirtumus ir panašumus: teisės į saviraiškos laivę formavimosi socialinis pagrindas ir taikomos socialinės kontrolės priemonės, įskaitant ir saviraiškos laisvės ribojimus, atsižvelgiant į pareigą apsaugoti vaiko interesus. Saviraiškos laisvės ir vaiko teisės į jo prioritetinę interesų apsaugą turinys šiame straipsnyje bus tiriamas teisės sociologijos požiūriu, nes taip geriausiai atskleidžiamas individo teisių toje visuomenėje įgyvendinimo galimybės ir ribos, apibūdinant, kokie įvairūs veiksniai per socialinį mechanizmą gali padaryti poveikį vaikui. Taigi, siekiant atskleisti dviejų teisių santykį teisės sociologijos požiūriu, bus remiamasi aktualių teismuose išnagrinėtų bylų analize dėl informacijos prieigos pradinio mokyklinio amžiaus vaikams.
plugins.themes.bootstrap3.article.details675d543115cd1
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų CC BY-NC-ND 4.0 licencija.