plugins.themes.bootstrap3.article.main67622f8107747

Remigijus Jokubauskas Vigintas Višinskis

Santrauka

Straipsnyje analizuojamos asmeninio pobūdžio teismo sprendimo priverstinio vykdymo problemos. Tokie teismo sprendimai pasižymi specifine priverstine
jų vykdymo tvarka, kadangi juos gali įvykdyti tik konkretus asmuo (skolininkas) ir
įprastos priverstinio vykdymo priemonės, naudojamos priverstinai vykdant piniginio pobūdžio teismo sprendimus, iš esmės nėra taikomos. Priverstinį vykdymo procesą reglamentuojantys teisės aktai nustato kelias sankcijas, kurias teismas turi teisę
taikyti skolininkui, nevykdančiam asmeninio pobūdžio teismo sprendimo (nutarties
dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo). Tokios sankcijos reglamentuojamos CPK
145 straipsnio 9 dalyje, 273 straipsnio 3 dalyje ir 771 straipsnio 6 dalyje. Teismų praktikoje kyla nemažai klausimų dėl šių sankcijų taikymo pagrindų aiškinimo, jų tarpusavio suderinamumo. Straipsnyje nagrinėjama, kokiais atvejais teismas turėtų taikyti
minėtuose straipsniuose nustatytas sankcijas, kaip jų taikymas leidžia pasiekti vykdymo proceso tikslus. Straipsnyje keliamas klausimas, ar šių sankcijų taikymo pagrindai
yra tinkamai reglamentuojami ir ar juos aiškinanti teismų praktika tam tikrais klausimais yra pagrįsta ir suderinama.

plugins.themes.bootstrap3.article.details67622f810b0da

Skyrius
Mokslo straipsnis