Konstitucinio Teismo jurisprudencijos įtaka baudžiamajam procesui
plugins.themes.bootstrap3.article.main6768256742a98
Santrauka
Šiame straipsnyje nagrinėjama Konstitucinio Teismo, kaip vienintelio oficialaus Konstitucijos interpretavimo subjekto, jurisprudencijos įtaka baudžiamajam procesui. Apžvelgtos trys konstitucinės jurisprudencijos įtakos baudžiamajam procesui kryptys: poveikis įstatymų leidybai baudžiamojo proceso srityje; Konstitucinio Teismo baigiamųjų aktų poveikis bendrosios kompetencijos teismų praktikai baudžiamosiose bylose bei konstitucinės jurisprudencijos įtaka baudžiamojo proceso doktrinos raidai. Straipsnyje daugiausia remiamasi konstitucinės teisės specialistų darbais, tarp jų ir pirmo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininko, buvusio Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto dekano, prof. dr. Juozo Žilio publikacijomis, nes baudžiamojo proceso srityje kol kas yra tik keletas publikacijų, kurių tiesioginis objektas buvo baudžiamojo proceso konstitucionalizacijos problemos.
Konstatuojama, kad nors Konstitucijos viršenybė teisės sistemoje yra neginčijama, teisėkūros procese pasitaiko atvejų, kai baudžiamojo proceso įstatymų pakeitimai bei papildymai yra inicijuojami neatlikus analizės, ar jie dera su Konstitucijos reikalavimais konstituciniam baudžiamajam procesui (kaip pavyzdys nurodomas šiuo metu inicijuojamas visuomenės teisėjų institutas, kurį siūloma įvesti nagrinėjant baudžiamąsias bylas). Straipsnyje taip pat keliama prejudicinių faktų (taip pat ir konstatuotų Konstitucinio Teismo baigiamajame akte) taikymo baudžiamosiose bylose problema ir teisės spragų (taip pat ir tų, kurios atsiranda Konstituciniam Teismui pripažinus baudžiamojo proceso nuostatą antikonstitucine) užpildymo problema. Šiems aspektams Lietuvos baudžiamojo proceso moksle neskiriama pakankamai dėmesio, dėl to teismų praktika nėra vienareikšmė. Konstitucinė jurisprudencija ir baudžiamojo proceso doktrina yra svarbios viena kitos raidai. Viena straipsnio dalis skiriama konstitucinės jurisprudencijos ir baudžiamojo proceso doktrinos santykiui. Konstatuojama, kad konstitucinė jurisprudencija tampa neatskiriama mokslinių tyrimų baudžiamojo proceso srityje dalimi, tačiau doktrinoje stokojama kritiško mokslininkų požiūrio į svarbius baudžiamajam procesui Konstitucinio Teismo sprendimus.
Konstatuojama, kad nors Konstitucijos viršenybė teisės sistemoje yra neginčijama, teisėkūros procese pasitaiko atvejų, kai baudžiamojo proceso įstatymų pakeitimai bei papildymai yra inicijuojami neatlikus analizės, ar jie dera su Konstitucijos reikalavimais konstituciniam baudžiamajam procesui (kaip pavyzdys nurodomas šiuo metu inicijuojamas visuomenės teisėjų institutas, kurį siūloma įvesti nagrinėjant baudžiamąsias bylas). Straipsnyje taip pat keliama prejudicinių faktų (taip pat ir konstatuotų Konstitucinio Teismo baigiamajame akte) taikymo baudžiamosiose bylose problema ir teisės spragų (taip pat ir tų, kurios atsiranda Konstituciniam Teismui pripažinus baudžiamojo proceso nuostatą antikonstitucine) užpildymo problema. Šiems aspektams Lietuvos baudžiamojo proceso moksle neskiriama pakankamai dėmesio, dėl to teismų praktika nėra vienareikšmė. Konstitucinė jurisprudencija ir baudžiamojo proceso doktrina yra svarbios viena kitos raidai. Viena straipsnio dalis skiriama konstitucinės jurisprudencijos ir baudžiamojo proceso doktrinos santykiui. Konstatuojama, kad konstitucinė jurisprudencija tampa neatskiriama mokslinių tyrimų baudžiamojo proceso srityje dalimi, tačiau doktrinoje stokojama kritiško mokslininkų požiūrio į svarbius baudžiamajam procesui Konstitucinio Teismo sprendimus.
plugins.themes.bootstrap3.article.details676825674666e
Skyrius
Mokslo straipsnis
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų CC BY-NC-ND 4.0 licencija.