##plugins.themes.bootstrap3.article.main##

Tomas Girdenis Jolanta Zajančkauskienė Aleksandr Segal

Santrauka

Šiame tyrime yra iš esmės yra analizuojama dviejų seksualinio pobūdžio nusikalstamų veikų, nukreiptų prieš vaikus (jaunesnio nei 16 metų asmens tvirkinimo ir seksualinio prievartavimo) atribojimo problematika Lietuvos teismų praktikoje. Pagrindinis dėmesys buvo skiriamas seksualinio prievartavimo ir jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veikos požymiams (lytinės aistros tenkinimas kitokio fizinio sąlyčio būdu ir fizinis tvirkinimas) kaip šių veikų atribojimo pagrindui. Šis tyrimas atskleidė, kad teismai, atribodami šias nusikalstamas veikas, esminiu kriterijumi laiko seksualinio kontakto pobūdį. Seksualinis prievartavimas paprastai yra pripažįstamas tais atvejais, kai su vaiku yra atliekami veiksmai, susiję su įsiskverbimu į lyties organus, o tvirkinimu paprastai laikomi atvejai, kai atliekami seksualinio pobūdžio veiksmai be įsiskverbimo elemento. Psichologinės šio reiškinio pusės tyrimas parodė, kad psichologiniuose tyrimuose neprieita prie vieningos nuomonės dėl to, kad psichologines pasekmes labiau padidina įsiskverbimas nei seksualinio pobūdžio veiksmai, atlikti be įsiskverbimo. Dabartiniai teisiniai kriterijai taip pat veda ir prie nenuoseklios bei kritikuotinos teismų praktikos.

##plugins.themes.bootstrap3.article.details##

Skyrius
Mokslo straipsnis