AUKŠTI ASMENS DUOMENŲ APSAUGOS STANDARTAI: TIKROVĖ IR SIEKIAI. Įžangos žodis.

Santrauka

Nuo 2018 m. gegužės 25 d. Lietuvoje pradėtas taikyti 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, BDAR). Pasiruošimo diegti šį tiesioginio taikymo aktą Lietuvoje laikotarpiu iš gyventojų ir organizacijų apklausų duomenų buvo pastebėta paradoksali situacija: žmonės žino apie teises į privataus gyvenimo neliečiamumą ir asmens duomenų apsaugą, tačiau nelinkę jų ginti.
Siekdama didinti visuomenės informuotumą asmens duomenų apsaugos srityje ir skatinti netoleranciją piktnaudžiavimui asmens duomenimis, 2018–2020 m. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija kartu su Mykolo Romerio universitetu įgyvendino dvejų metų trukmės iš dalies Europos Sąjungos lėšomis pagal Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programą (2014–2020) finansuotą projektą „Sprendžiant privatumo paradoksą: asmens duomenų apsaugos, kaip pagrindinės teisės ir vieno iš svarbiausių vartotojų pasitikėjimo skaitmenine ekonomika veiksnių, aukštų standartų skatinimas“ (SolPriPa, angl. Solving privacy paradox).
Projekto įgyvendinimo metu mokslininkai kartu su praktikais gilinosi į aktualius duomenų apsaugos tvarkymo aspektus ir dalijosi žiniomis bei know-how su projekto tikslinėmis grupėmis: smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėmis, žiniasklaidos, sveikatos apsaugos sektoriais, jaunimu ir senjorais. Jų tyrimų rezultatus ir įžvalgas apie tai, kaip suderinti aukštus asmens duomenų apsaugos standartus ir informacijos laisvę, kaip derinti griežtus BDAR reikalavimus su šiuolaikinės ekonomikos realybe, ypač atsižvelgiant į startuolių bei smulkiojo ir vidutinio verslo padėtį, kaip elgtis su itin jautriais asmens duomenimis ir užtikrinti jų saugumą bei kitais svarbiais klausimais, rasite duomenų apsaugos aktualijoms skirtuose šio leidinio mokslo straipsniuose.
Linkime įdomaus skaitymo!