plugins.themes.bootstrap3.article.main6741c4c7df2ca

Inga Kudinavičiūtė-Michailovienė

Santrauka

Rinkos ekonomikos sąlygomis pagrindinis privatinių teisinių santykių subjektų tarpusavio teisių ir pareigų reguliavimo instrumentas yra sutartis. Sutarčių įvairovė suteikia galimybę patenkinti poreikius ir pasiekti pageidaujamą rezultatą. Nors daugeliui sandorių yra nustatyti bendri sudarymo kriterijai, tačiau beveik kiekvienas turi ir savitų bruožų. Straipsnyje nagrinėjama vedybų sutartis, kuri pasižymi tik jai būdingais požymiais (subjektai, turinys ir kt.), analizuojamas jos kompleksinis pobūdis bei esminė paskirtis. Vedybų sutarties instituto ištirtumo laipsnis Lietuvoje yra gana menkas (mokslinėje teisinėje literatūroje šios sutartys nagrinėjamos tik fragmentiškai), teismų praktika sprendžiant iš šių sutarčių kylančius ginčus taip pat negausi ir dėl to dar nesusiformavusi. Nepaisant kontroversiškai vertinamos vedybų sutarties paskirties, kasmet vis daugiau sudaroma ikivedybinių ir povedybinių sutarčių, t. y. vis daugiau asmenų išreiškia valią konkretizuoti turtinių įsipareigojimų turinį bei apibrėžti turto teisinį režimą. Tokios sutarties sudarymo motyvai yra grindžiami siekimu išvengti neprognozuojamų turto dalybų santuokos nutraukimo atvejais bei apsaugoti šeimos narius nuo trečiųjų asmenų (kreditorių) pretenzijų ateityje.

plugins.themes.bootstrap3.article.details6741c4c7e10df

Skyrius
Mokslo straipsnis